Punsko parapijos vaikai, šiemet priėmę I šv. Komuniją, bei jų tėvai ar kiti šeimos nariai 2014 m. birželio 20 d. leidosi į padėkos kelionę Šiluvon. Nors pagrindinis kelionės tikslas buvo aplankyti, pagarbinti Šiluvos Mariją, padėkoti Jai už suteiktas malones, mūsų vikaras kunigas Marius Talutis (gal suprasdamas, kad ypač vaikams kelionė prailgsta) stengėsi ją paįvairinti.
Kelyje viskas įdomu tam, kas net ir paprastuose dalykuose įžvelgia ką nors ypatingo – jei ne Dievo, tai Jo įkvėpto žmogaus ranka paliesta. Žavėjo Lietuvos lygumos ir kalvelės, miškai, javų laukai, nusidriekę iki horizonto, ir kur ne kur, lyg banguojančioje jūroje, stovintys vieniši ąžuolai. Liūdna tik, kad daugelis sodybų sunykusios…
„Vaikai, žiūrėkite į dešinę. Ką matote? Bažnyčios bokštus! O kas ten gyvena?“ – klausia mūsų vikaras. „Jėzus!“ – šaukia vaikai. „Tai pasisveikinkim dabar su Jėzumi: Garbinkime Švenčiausiąjį Sakramentą…“ – pradeda kunigas Marius, ir jam balsu antrina keliaujantys vaikai, mamos, tėvai, močiutės… Ir taip beveik kiekvieną kartą: žiūrėjom tai į dešinę, tai į kairę, o pamatę kokios nors bažnyčios bokštus sveikinomės su Jėzumi.
Pravažiavome Pilviškių parapiją, kurioje puikuojasi atnaujinta Švč. Trejybės bažnyčia. Ji mums artima tuo, kad čia klebonauja buvęs Punsko vikaras kun. Algirdas Žukauskas. Tačiau čia nesustojome. Mūsų kunigas Marius buvo suplanavęs parodyti mums Griškabūdžio bažnyčią.
Taigi pirmoji mūsų kelionės stotelė – Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo bažnyčia, pripažinta Lietuvos architektūros paminklu. Ši vienintelė Lietuvoje aštuoniakampio plano medinė klasicizmo stiliaus šventovė buvo pastatyta 1796 metais vienuolių karmelitų pastangomis. Įdomu, kad 1800 m. šią šventovę konsekravo mums gerai žinomų Vygrių vyskupas Mykolas Pranciškus Karpavičius.
Operatyvaus kun. Mariaus dėka mus pasitiko šios bažnyčios zakristijonas. Jis atrakino šventovės duris. Prieš akis atsivėrė puikus jos vidaus vaizdas: medinės sienos, nutapytos įvairiausiais raštais ir šventųjų atvaizdais, altorėliai, paveikslai, skulptūros, bažnyčios vargonai – vieni vertingiausių vėlyvojo baroko vargonų Lietuvoje.
Pasigrožėję ir trumpai pasimeldę, keliavome toliau. Važiuodami kalbėjome rožančių, giedojome giesmes, o 12 val. sukalbėjome Viešpaties angelą.
Pagaliau pasiekėme mūsų kelionės tikslą – Šiluvą. Čia mus labai šiltai pasitiko vienuolė ses. Regina Teresiūtė su savanorėmis mergaitėmis, kurios ką tik, per Devintines, lankėsi Punske.
Iškart nuskubėjome į Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčią. Ses. Regina trumpai papasakojo visiems apie Marijos apsireiškimą, skrynios su bažnytiniu lobiu ir stebuklinguoju Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslu atradimą, paveikslo vainikavimą ir koplyčios statybą.
Tuo tarpu kun. Marius pasirengė atnašauti mums šv. Mišias. Mūsų grupė buvo koplyčioje vienintelė, tad Mišios, laikomos visų šiais metais Punske priėmusiųjų I šv. Komuniją vaikų ir jų šeimų intencija, buvo susikaupimo ir Eucharistijos celebravimo akimirka.
Po šv. Mišių ses. Regina papasakojo apie koplyčioje gulintį akmenį, ant kurio, manoma, stovėjo verkianti Mergelė Marija su Kūdikiu ant rankų. Kartu su kun. Mariumi melsdamiesi ėjome ant kelių aplink Marijos altorių, lietėme akmenį, ant kurio ir šiandien galima įžvelgti Dievo Motinos pėdas…
Išėję iš koplyčios, buvome pakviesti į Jono Pauliaus II namus pailsėti. Ses. Regina su savo padėjėjomis pavaišino mus šilta arbata ir skaniais sumuštiniais. Turėjome taip pat progą įsigyti religinės literatūros šalia esančiame Piligrimų centro knygynėlyje.
Žinoma, neaplenkėme ir Šiluvos Švč. M. Marijos Gimimo bazilikos, kur mus globojanti ses. Regina papasakojo apie nepaprastą, malonėmis išgarsėjusį Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslą ir visą šventovę. Bazilikoje gausu įvairių šventųjų skulptūrų, paveikslų, yra įspūdingi vargonai ir įdomi sakykla. „Vaikai, žiūrėkite, sakyklos keturiuose kampuose sėdi keturi vyrai. Kas jie?“ – klausė ses. Regina. „Gal apaštalai?“ – bandė atspėti mūsų jauniausieji piligrimai. „Evangelistai. O kokie jų vardai?“ – kamantinėjo vienuolė. Vaikai kaip iš gausybės rago pradėjo pilti visus žinomus apaštalų vardus. „Kad būtų lengviau įsiminti, aš visada kartoju tokį žodžių darinį: ‚MatoJonasLupoMorką’. Tai yra: Matas, Jonas, Lukas, Morkus – šitie yra evangelistai“, – šmaikščiai paaiškino ses. Regina.
Bazilikoje prie altoriaus gausu votų. „Tai padėkos ir liudijimo ženklai“, – aiškino mus lydinti vienuolė. „Iš jų kiekio galime spręsti, kiek daug žmonių patyrė čia Dievo pagalbą per Šiluvos Marijos užtarimo malonę – buvo išgydyti nuo ligų, negalios, apsaugoti nuo kitų nelaimių“. Iš pirmųjų atneštų čia votų buvo nukaldinti Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu aptaisai, kuriais dabar yra pridengtas paveikslas.
Užėjome taip pat į Bazilikos Ligonių Sveikatos koplyčią prašyti sveikatos sau ir artimiesiems bei paklausyti ses. Reginos pasakojimo apie peršautą kryžių…
Pabuvę Šiluvoje, pakeliui į Kryžių kalną užsukome ir į Tytuvėnus, norėdami apžiūrėti ten esančią Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčią ir bernardinų vienuolyno ansamblį, vieną didingiausių baroko paminklų šiaurės rytų Europoje. Šioje vietoje šventoriuje yra ir Kristaus kančios laiptų koplyčia. Pagal kunigo Mariaus nurodymus, ir mes ant kelių lipome tais laiptais. Deja, bažnyčios nepavyko mums aplankyti, nes ji vis dar atnaujinama.
Paskutinis kelionės taškas – Kryžių kalnas ir tenai esanti vienuolių pranciškonų koplyčia. Deja, esant nepalankiam orui, Jurgaičių piliakalnyje buvome vos valandėlę. Suspėjome tik pereiti kalną ir palikti savo kryželius. Smarkus lietus privertė visus lipti į autobusą. Pasimeldę dėl laimingos kelionės, ramiai nubildėjome namo.
Mintyse ir maldoje dėkojame Dievo Motinai Marijai už globą šventkelionės metu. O už nuoširdų vadovavimą, skatinimą bendrai maldai ir šv. Mišių auką Šiluvoje, už įdomius pasakojimus, geraširdiškumą ir dėmesingumą dėkojame mūsų išvykos vadovui kunigui Mariui Talučiui. Jo pastangomis kelionė pas Šiluvos Mariją neprailgo nei vaikams, nei vyresniesiems. Priešingai – visus ir kiekvieną atskirai dvasiškai praturtino ir tikriausiai ne vienam įskiepijo norą kada nors vėl sugrįžti į Šiluvą.
Božena Bobinienė (V. Bobino nuotr.), punskas.pl