Garbė priklauso žmogui, kuris yra veiksmo centre… Kuris stengiasi iš visų jėgų ir aukojasi dėl užsibrėžto tikslo… Kuriam didžiausias nusivylimas būna tuomet, kai nepavyksta tikslo pasiekti, nepaisant visų pastangų ir ryžto. Jo vieta niekada nebus šalia baikščių sielų, kurios nežino nei pergalės džiaugsmo, nei pralaimėjimo kartėlio.
Išugdyta ištvermė visų pirma yra menas nepalūžti, išlikti, kad ir į kokią sudėtingą gyvenimo situaciją patektum. Psichologinis pasirengimas yra lygiai svarbus, kaip ir fizinė ištvermė bei žinios. Kiekvienas privalo žinoti, kaip pasirūpinti savo sveikata ir kaip susirgus ar susižeidus gydyti save, o prireikus ir kitam padėti. Kiekvienas taip pat privalo sugebėti išlaikyti stabilią moralinę būseną ne tik savo, bet ir tų, kurie yra kartu su mumis.
Ištvermės ugdymas – tai tam tikra piramidė, kurios pagrindas yra ryžtas, atkaklumas ir valios jėga. Kita piramidės dalis yra žinios. Jos ugdo pasitikėjimą savimi ir išsklaido baimę. Dar aukščiau – treniruotės ir įgūdžių įsisavinimas bei tinkamas jų išlaikymas. Piramidės viršuje – savęs patikrinimas – ar jau esi pakankamai fiziškai ir psichologiškai pasirengęs. Sujungus visai tai su žiniomis – žmogus yra pasiruošęs bet kuriam kilniam tikslui.
Žygiavimas yra paprasčiausias ir pagrindinis žmogaus atliekamas pratimas; sporto šaka, kurios gali imtis bet kuris galintis eiti žmogus, tinkama žmogaus kūnui ir protui lavinti; sportas, kuris suartina žmones tiek tautiniu, tiek ir tarptautiniu lygiu, skatina tarpusavio supratimą, leidžia žmonėms pamatyti gamtos harmoniją ir suprasti, kad natūralūs jos ištekliai yra riboti ir aplinka turėtų būti saugoma. Pėsčiųjų žygiai skatina fiziškai tobulėti, ugdo ištvermę, padeda plėtoti gerus kariuomenės ir visuomenės santykius.
Birželio 24 dieną Merkinėje (Varėnos raj.) vyko pėsčiųjų žygis „Dzūkų kovų keliais 2014“, kurį organizavo Lietuvos pėsčiųjų žygių asociacija. Dalyvių susirinko beveik 400, nes šis renginys jau tapęs tradiciniu Dzūkijoje. Žygeiviai rinkosi 20 ar 40 km žygio maršrutus.
„Dzūkų kovos keliais“ žygio tikslas – ugdyti patriotiškumą, pilietiškumą, meilę gamtai, puoselėti kultūros, istorines tradicijas, užtikrinti prasmingą ir turiningą laisvalaikio praleidimą, išbandyti fizinį ir psichologinį pasirengimą ekstremaliomis sąlygomis.
Žygio dalyviai per nurodytą laiką turėjo įveikti numatytą atstumą, tarpusavyje nesivaržydami. Žygio metu buvo draudžiama naudotis bet kokiomis transporto priemonėmis arba bėgti. Karių ir statutinių valstybės tarnautojų uniforma privalo būti tvarkinga, dėvima laikantis Uniformos dėvėjimo taisyklių. Civiliams taip pat būtina dėvėti tvarkingą sportinę ar civilinę aprangą. Žygio dalyviai galėjo sustoti poilsiui kada panorėję, tačiau svarbu grįžti iki nustatyto vėliausio finišo laiko. Visoje žygio trasoje įkurti kontrolės punktai, kur buvo žymima dalyvių pažymėjimuose.
Kelionė pėsčiomis prasidėjo Joninių dienos rytą, 10 val., Merkinės pagrindinėje mokykloje. Vienas iš seniausių Lietuvos miestų Merkinė mena Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos valdovų viešnages, kurių metu čia ir Vilniaus miestui buvo suteiktos Magdeburgo teisės, įnirtingas pokario partizanų kovas už Lietuvos laisvę, o Kryžių kalnelyje įamžintas visų žuvusiųjų atminimas. Šalia buvusios rotušės stovi namas, kuriame 1648 metais mirė Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vladislovas Vaza.
Oro sąlygos buvo palankios, trasa nusitęsusi miškingomis vietovėmis, kur buvo daugiau pavėsio ir nekankino taip daugelį gąsdinęs pranašautas lietus. Žygio metu buvo svarbu ne tik valios pastangos, ištvermė, tvarkinga avalynė, geriamasis vanduo, bet ir draugų palaikymas.
Renginio organizatoriai pasistengė, kad žygeiviai keliaudami dzūkų kovos keliais turėtų galimybę geriau pažinti Dainavos kraštą bei jo istorinę praeitį. Žygio trasos nusidriekė itin vaizdingomis vietovėmis Dzūkijos nacionalinio parko – Netiesų hidrografiniame draustinyje, Straujos geomorfologiniame draustinyje, Merkinės urbanistiniame draustinyje, Bingelių, Puvočių ir Norulių miškuose.
Tarpiniuose punktuose keliautojus sutiko ir „tikrino“: ant Merkinės piliakalnio – kryžiuočiai, keramiko Petro Pretkelio sodyboje (Zakavolių k.) – Lietuvos partizanai, keramikės Teresės Jankauskaitės sodyboje (Pelekiškių k.) – lietuvaitės tautiniais drabužiais, keramiko Džiugo Petraičio sodyboje „Vienaragio šilas“ (Maksimonių k.) – senovės Lietuvos kariai. Aplankyta Merkinės kryžių kalnelis – memorialas Lietuvos partizanams, Dzūkijos nacionalinio parko informacijos centras, kurio ekspozicija atskleidžia parko upių, upelių ir šaltinių grožį, jų reikšmę ir įtaką krašto apgyvendinimui, žmonių gyvenimo būdui, kultūrai. Dailės galerijoje pamatėme tautodailininkų ir profesionalių dailininkų darbų parodas.
Visi dalyviai, įveikę pasirinktą (20 ar 40 km) atstumą, buvo apdovanoti diplomais, kurie pažymėjo dalyvavimo ir apdovanojimų tęstinumą, bei medaliais. Prizininkų nebuvo, nes laimėjo visi, kurie įveikė pasirinktą žygio trasą. Ryžtas, valia, garbė! – šie žodžiai tapo žygio šūkiu.
Žygeivio Tomo nuomone, žygio metu susipažįstama su Dzūkijos gamtos įvairove, aplankomos įžymios vietos bei yra gera proga paminėti gražią vasaros šventę Jonines. Žygyje trys svarbiausi dalykai – nusiteikimas, puiki nuotaika ir gera avalynė. 20 km maršrutas – yra tinkamas atstumas netgi pradedantiesiems, ir specialus pasirengimas nereikalingas. Tačiau renkantis ilgesnius maršrutus (40, 50 ar 100 km) būtina įvertinti savo galimybes ir siekti tikslo palaipsniui. Šiam alytiškiui žygis paliko gerus įspūdžius, nes daugelį žygeivių pažįsta iš veidų. Tomas pasidžiaugė, kad žygeivių bendruomenė plečiasi, o žygiai tampa populiariu laisvalaikio praleidimo būdu.
12-metė alytiškė Deimantė taip pat džiaugėsi dalyvavusi šiame žygyje, kuris jai buvo pirmasis. Geros nuotaikos nepagadino trumpalaikiai lietūs, nes sužavėjo gamtos grožis, draugiški keliautojai. Pirmuosius 10 kilometrų įveikė lengvai, po pusiaukelės – jau juto nuovargį. Deimantė pasidžiaugė, kad jos tėtis kariškis parinko jai gerą avalynę. Ateityje ketina vėl dalyvauti žygiuose.
Pėsčiųjų žygyje „Dzūkų kovos keliais“ dalyvavo ir 20 karių iš Lietuvos kariuomenės Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono. Šio bataliono vadas plk. ltn. Mantas Paškevičius po 20 km žygio teigė, kad toks atstumas jam nebuvo iššūkis, nes yra ne iš tų žygeivių, kurie orientuojasi į aukštus rezultatus pagal laiką, o iš tų, kurie stengiasi gerai praleisti laiką, bevaikščiojant po Dzūkijos pušynus. Žygio sėkmę lemia vidinis nusiteikimas. Plk. ltn. Mantas Paškevičius pasidžiaugė, kad atsiranda vis daugiau entuziastų, kuriems žygiai tampa bendravimo forma. Bataliono vadas informavo, kad šių metų rugsėjo 20 d. Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalione vyks pėsčiųjų žygis „Birutiečiai 2014“ (26 ir 40 km), skirtas Didžiosios kunigaikštienės Birutės vardo suteikimo ulonų batalionui 20-mečiui paminėti. Bus siekiama, kad šis žygis taptų tradiciniu.
Jei esate aktyvūs ir pilietiški, mėgstate iššūkius ir bendravimą, norite aplankyti istorines Alytaus vietas – pėsčiųjų žygis „Birutiečiai 2014“ tikrai Jums!
Gintaras Lučinskas, punskas.pl