Gabiausių Lietuvos vaikų autobiografijų rinkinyje – net 569 Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Didžiosios Britanijos, Ispanijos, Prancūzijos moksleiviai
„Kol kas labiausiai domina finansai ir bankininkystė, politologija arba vertėjavimas. Aišku, kaip patriotė, norėčiau studijuoti Lietuvoje, daugiausia galvoju apie Vilniaus universitetą„, – rašo Punsko Kovo 11-osios bendrojo lavinimo licėjaus mokinė Ina Pečiulytė.
Šių metų balandžio pabaigoje VšĮ Leidybos idėjų centro išleistas autobiografinių apybraižų rinkinys „Kas bus kas. Lietuvos ateitis“ yra unikali, Lietuvoje pirmą kartą leidžiama tokio pobūdžio knyga, skirta jauniesiems Lietuvos talentams suburti. Jie – tautos ateitis, Lietuvos kūrėjai, tobulintojai, puoselėtojai. Jie – būsimieji šalies vadovai, mokslininkai, menininkai, sportininkai ir visuomenininkai, ateities lyderiai, ne tik kursiantys savo verslus, bet ir tapsiantys geriausiais ir geidžiamiausiais darbuotojais.
„Šioje knygoje subūrėme vaikus, apdovanotus įvairiose mokslo ir meno olimpiadose bei konkursuose, pelniusius prizus sporto varžybose, tuos, kuriais didžiuojasi ne tik tėvai, mokyklų vadovai, draugai, bet ir visos Lietuvos piliečiai. Esame tikri, apie juos po 20 ar 50 metų skaitysime vadovėliuose ir enciklopedijose. Tikime, kad ši knyga taps unikaliu dokumentu, kuriame įamžinta iškilių Lietuvos kūrėjų kelio pradžia. Džiugu pastebėti, kad didžioji dauguma knygoje aprašomų vaikų savo ateitį nori kurti Lietuvoje, o planuojantys studijuoti užsienyje patirties pasisėmę svetur žada grįžti į tėvynę. Dauguma šių mokinių yra socialiai atsakingi, juos jaudina emigracijos problema ir jie pasiryžę ją spręsti“, – pasakoja knygos redaktorė Vaiva Markevičiūtė. Pasak redaktorės, visiems autobiografinių apybraižų autoriams labai svarbi šeima, ji jiems – viena pagrindinių vertybių ir gyvenimo orientyrų. „Dažnas knygos herojus, paklaustas, ką laiko savo autoritetu, įvardija savo tėtį ar mamą. Kai kurie vaikai, pasakodami apie savo šeimą, užsimena, kad kitoje tokio pobūdžio knygoje tikisi pamatyti ir savo jaunesniojo brolio ar sesės biografiją“, – šypsosi V. Markevičiūtė.
Jauniesiems talentams neabejingi ir žymūs šalies žmonės. Knygoje visokeriopos sėkmės jiems linki Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, kultūros ministras Šarūnas Birutis, švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis ir būrys Lietuvai nusipelniusių, jaunuoliams sektinu pavyzdžiu ir autoritetu esančių žmonių, tai – Lietuvos Respublikos Seimo narė Agnė Bilotaitė, mobiliųjų programų platinimo bendrovės „GetJar“ ir rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“ įkūrėjas Ilja Laurs, operos solistas Edgaras Montvidas, ledo ritulininkas Dainius Zubrus ir kiti. „Ši knyga kartu yra įsipareigojimas. Lietuvos ateities lyderių ugdymas – tai ne tik pilietiškų tėvų, atsidavusių mokytojų ir trenerių atsakomybė. Mes visi privalome padėti vaikams atsiskleisti, tobulinti savo sugebėjimus. Turime sudaryti sąlygas jaunuoliams tapti daug darančiais Lietuvos lyderiais“, – specialiai knygai „Kas bus kas. Lietuvos ateitis“ rašo Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Didžiąją knygos dalį sudaro autentiškos gabiausių Lietuvos mokinių autobiografinės apybraižos – jų net 569. Pasak Leidybos idėjų centro projektų direktorės Vidos Laumenskaitės-Dauderienės, knygoje aprašyti kiekvieno šalies miesto ir daugelio miestelių mokyklų ar gimnazijų gabiausi mokiniai ir jų pasiekimai. „Tikriausiai natūralu, kad daugiausia jų mokosi didžiųjų šalies miestų gimnazijose ir mokyklose. Pagal gabiausių vaikų skaičių pirmauja Kauno apskritis. Iš pusšešto šimto gabiausiųjų Lietuvos mokinių net 147 mokosi 41-oje Kauno miesto ir rajono mokykloje, 137 mokosi 34-iose Vilniaus miesto ir rajono, 64 – 22-ose Klaipėdos miesto ir rajono, 31 – 13-oje Šiaulių miesto ir rajono, 14 mokosi 7-iose Alytaus miesto ir rajono, 13 – 4-iose Panevėžio miesto ir rajono mokyklose. Kalbant apie konkrečias mokyklas, Vilniuje daugiausia – 55 – gabiausių vaikų mokosi Nacionalinėje Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykloje, 14 – Vilniaus licėjuje, 8 – Vilniaus Ozo gimnazijoje; Kaune daugiausia – 14 – vaikų mokosi Kauno technologijos universiteto gimnazijoje, 11 – Kauno jėzuitų gimnazijoje, 10 – Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijoje, 9 – Kauno „Santaros“ gimnazijoje; Klaipėdoje daugiausia – 14 – vaikų mokosi Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijoje, 13 – Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijoje, 6 – Klaipėdos Simono Dacho progimnazijoje; Šiauliuose daugiausia – 6 – vaikai mokosi Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijoje, po 4 – Šiaulių universiteto ir Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijose; Alytuje po 4 – Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago ir Alytaus r. Butrimonių gimnazijose, 2 – Alytaus šv. Benedikto gimnazijoje ir po vieną Alytaus Panemunės pagrindinėje mokykloje, Alytaus r. Alovės pagrindinėje mokykloje, Alytaus r. Krokialaukio Tomo Noraus-Naruševičiaus vidurinėje mokykloje ir Alytaus r. Makniūnų mokykloje-daugiafunkciame centre; Panevėžyje daugiausia – 6 – Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazijoje, 4 – Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijoje, 2 – Panevėžio 5-ojoje gimnazijoje, 1 – Panevėžio rajono Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijoje“, – pasakoja V. Laumenskaitė-Dauderienė. Knygoje aprašyti taip pat jaunieji talentai – Lietuvos vaikai, besimokantys Lenkijos (Punskas), Baltarusijos (Pelesa), Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Ispanijos mokyklose.
Apybraižose vaikai pasakoja apie savo šeimas, mėgstamiausias pamokas, pasiekimus, autoritetus, dalijasi savo svajonėmis ir Lietuvos vizija po dešimtmečio. Vaikų pasakojimai išties įdomūs ir spalvingi, kupini svajonių ir ryžto tas svajones įgyvendinti.
Štai Punsko Kovo 11-osios bendrojo lavinimo licėjaus mokinė Ina Pečiulytė atskleidžia galvojanti ne tik apie savo, bet ir visos Lietuvos ateitį: „Kol kas labiausiai domina finansai ir bankininkystė, politologija arba vertėjavimas. Aišku, kaip patriotė, norėčiau studijuoti Lietuvoje, daugiausia galvoju apie Vilniaus universitetą. Kalbant apie Lietuvą, manau, kad po 10 metų joje labai sumažės jaunimo, nes jis išvažiuos į svetimas šalis, kad užsidirbtų. Tačiau gyvenimo sąlygos turėtų pagerėti. Ir aš tikrai darysiu viską, kad Lietuvoje gyventi būtų gera! Imsiuosi iniciatyvos pati. Žinau, kad kažką pakeisti, padaryti gera žmonių labui yra sunku, tačiau tikiu: jei tikrai to norėsiu ir atkakliai sieksiu – viskas bus įmanoma.“ Mergina aktyviai sportuoja, dalyvauja begalėje konkursų ir olimpiadų, dainuoja jos suburtoje grupėje „SAU“. Autobiografijoje Ina pasakoja apie lietuvių ir lenkų kalbų dailiojo žodžio konkursuose laimėtas prizines vietas, pergales tarptautinėse literatūros olimpiadose. „Labiausiai didžiuojuosi Lietuvių kalbos ir literatūros olimpiadoje pasiektais laimėjimais, nes įrodžiau, kad man, lietuvei, gyvenančiai už Lietuvos ribų, lietuvių kalba yra taip pat svarbi, kaip ir lietuviams, gyvenantiems Lietuvoje. Neleidau nuvertinti užsienio lietuvių, kurie be galo myli Lietuvą ir stengiasi puoselėti gimtąją kalbą, lietuvišką dvasią“, – rašo I. Pečiulytė.
Vilniaus licėjaus auklėtinė Agnė Semėnaitė atskleidžia norinti rinktis astrofizikos studijas: „Šis mokslas man atrodo kaip žmogaus bandymas suprasti kažką didesnio nei jis pats, bandymas suprasti pasaulį, suteikti kontekstą savo egzistencijai. Mane traukia neaprėpiamos ir paslaptingos visatos tyrinėjimas.“ Autobiografijoje A. Semėnaitė pasakoja apie pasiekimus geografijos srityje: sidabro ir bronzos medalius, pelnytus Lietuvos mokinių geografijos olimpiadose, ir aukso bei sidabro medalius, iškovotus pasaulinėse olimpiadose. Mergina ne tik gerai mokosi, tačiau yra aktyvi ir po pamokų: baigė Mykolo Romerio universiteto Politikos ir vadybos fakulteto mokyklą „Lyderystės akademija“, Jaunųjų geografų mokyklą, lankė moksleivių akademiją „Civitas“, Vilniaus universiteto organizuojamą Lietuvos jaunųjų matematikų mokyklą.
Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos auklėtinis Mindaugas Dvylaitis gabus ne tik muzikai (vaikinas studijuoja vokalą ir groja akordeonu), tačiau lanko ir plaukimo bei aklųjų teniso treniruotes, jo pasiekimų sąraše – laimėjimai šalies ir tarptautiniuose akordeonistų konkursuose, moksleivių spartakiadose, lengvosios atletikos ir plaukimo čempionatuose, aklųjų teniso varžybose. Net keliose skirtingose srityse gabus jaunuolis teigia: „Didžiuojuosi, kad pagerinau visus Lietuvos aklųjų plaukimo rekordus – iš viso 24. <…> Aš visada siekiau tapti visų laikų pačiu geriausiu aklųjų ir silpnaregių plaukiku ir manau, kad savo tikslą jau pasiekiau.“
„Aš jaučiuosi išskirtinis, nes tėvai mane rado ne kopūstų lauke, o paparčio žiede – gimiau Joninių naktį, dėl to ir esu Jonas“, – pasakojimą apie save pradeda Klaipėdos licėjaus mokinys Jonas Viršila. Po pamokų šis vaikinas nesėdi rankų sudėjęs: 10 metų šoko sportinių šokių klube „Žuvėdra“, mokosi itin gabių mokinių papildomo ugdymo mokykloje „Fizikos olimpas“, neakivaizdinėje jaunųjų chemikų mokykloje „Pažinimas“, Nacionalinės moksleivių akademijos chemijos sekcijoje, lanko Klaipėdos moksleivių saviraiškos centro chemijos būrelį. Jo pasiekimų sąraše – prizinės vietos, laimėtos šokių varžybose, vertimų ir vokiečių kalbos konkursuose, matematikos, chemijos, biologijos, fizikos ir gamtos mokslų olimpiadose. 2012 m. jis dalyvavo Tarptautinėje jaunimo gamtos mokslų olimpiadoje Irane, o 2013 m. šioje olimpiadoje Indijoje buvo apdovanotas sidabro medaliu.
Štai Šiaulių universiteto gimnazijos auklėtinis Dominykas Murza domisi tiksliaisiais mokslais, tad ir svarbiausi jo pasiekimai – tiksliųjų mokslų olimpiadose: 2012 ir 2013 m. Lietuvos mokinių biologijos olimpiadoje vaikinas laimėjo aukso ir bronzos medalius, 2013 m. Liuksemburge vykusioje Europos Sąjungos gamtos mokslų olimpiadoje – sidabro medalį, o 2014 m. Lietuvos mokinių biologijos olimpiadoje – bronzą. Mokslui gabus vaikinas nemažai pasiekęs ir sporto srityje: prizines vietas jis pelno regioninėse ir šalies baidarių ir kanojų irklavimo varžybose, o 2012 m. Vengrijoje vykusioje tarptautinėje baidarių ir kanojų irklavimo regatoje „Olympic Hopes“ užėmė 4-ąją vietą. Paklaustas apie autoritetus, jį žavinčius žmones vaikinas nedvejodamas atsako: „Ypač vertinu turėjusius galimybę išvykti į užsienį, tačiau jos atsisakiusius sportininkus ir mokslininkus, nes ištikimybė Lietuvai šiais laikais yra labai reikalinga, net jei nėra pakankamai vertinama.“
Dar vienas talentas – Alytaus rajono Krokialaukio Tomo Noraus-Naruševičiaus vidurinės mokyklos auklėtinė Rūta Maižiešiūtė. Rūta dalyvauja įvairiuose projektuose ir konkursuose – nuo kraštotyros ekspedicijų iki krepšinio varžybų. Tačiau kaip įsimintiniausią išskiria laimėjimą, pasiektą rašinių konkurse: „Labiausiai įsiminė respublikinis konkursas „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“, nes, kai kūriau rašinį, man teko daug bendrauti su žmonėmis, užrašyti jų atsiminimus ir iš pirmų lūpų išgirsti pokario Lietuvos žmonių skaudžius likimus. Be to, įsiminė labai puiki laureatų apdovanojimo dienos programa ir Europos Parlamento nario Algirdo Saudargo prizas – kelionė į Briuselį (Belgija).“ 2013 m. R. Maižiešiūtė buvo išrinkta pilietiškiausia Alytaus rajono gyventoja. Apie pilietiškumą ir socialines problemas ji kalba ir autobiografijoje: „Įsivaizduoju, kad Lietuva po 10 metų bus dar gražesnė, nes mes išsaugosime gražią šalies gamtą, senolių papročius ir tradicijas, sugrįš visi emigrantai, Lietuvoje neliks neprižiūrimų vaikų ir senelių.“
Dar vienas talentas – šachmatininkė Giedrė Vanagaitė, besimokanti Panevėžio 5-ojoje gimnazijoje. G. Vanagaitės pasiekimų sąraše – daugybė prizinių vietų, iškovotų šalies, Europos ir pasaulio šachmatų varžybose. Svarbiausius savo pasiekimus mergina išskiria autobiografijoje: „Labiausiai didžiuojuosi tuo, kad 2011, 2013 ir 2014 m. su Lietuvos moterų rinktine atstovavau Lietuvai Europos komandiniame šachmatų čempionate ir pasaulio olimpiadoje, taip pat didžiuojuosi, kad 2014 m. įvykdžiau tarptautinės šachmatų federacijos (FIDE) moterų meistrės normatyvą ir net 9 metus iš eilės esu Lietuvos čempionė savo amžiaus grupėje.“
Be autobiografijų, knygoje pateikiamos Lietuvos mokinių pasiekimų nacionalinėse mokslo ir meno olimpiadose bei tarptautinėse sporto varžybose apžvalgos. Taip pat pristatomos mokymo įstaigos, kolektyvai ir organizacijos, kurios kasdieniu savo darbu užtikrina, kad jaunieji Lietuvos talentai galėtų atskleisti ir tobulinti savo gabumus. Ši talentų kalvė – tai sėkmingos valstybės pamatas. Knygoje dėmesys skiriamas ir talentų arenai – svarbiausiems moksleivių konkursams ir organizacijoms, kuriose savo išskirtinius gebėjimus mokiniai gali parodyti jau dabar. Čia pristatomas Nacionalinis Balio Dvariono pianistų ir stygininkų konkursas, Lietuvos vaikų ir moksleivių televizijos konkursas „Dainų dainelė“, televizijos viktorina „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“, Lietuvos mokinių parlamentas ir kt.
Nepamiršti ir talentų draugai, savo veikla padedantys jaunuoliams siekti pačių didžiausių aukštumų. Vieni draugų – Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Kauno technologijos universiteto gimnazija ir Kaune įsikūręs Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Klaipėdos universitetas, profesinės savanorystės iniciatyva „Kam to reikia?!“, „Lietuvos Maximalistų“ stipendiją įsteigusi UAB „Maxima LT“ ir kt. Knyga užbaigiama savotiška Lietuvos gimnazijų garbės lenta, kurioje skelbiami geriausių mokinių penketukai ir šių mokinių mokytojai.
Jaunuosius Lietuvos sportininkus, kūrėjus, visuomenininkus ir mokslininkus rekomendavo Lietuvos bendrojo lavinimo ir meno mokyklos, sporto centrai, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, mokinių organizacijos, užsienyje esančios lietuvių mokyklos, kitos įstaigos. Biografijos spausdintos gavus tėvų leidimą.
Apie leidyklą
Leidybos idėjų centro misija – išliekamąją vertę turinčiuose leidiniuose išsaugoti iškilių Lietuvos asmenybių pasiekimus ir nuveiktus darbus, kuriais didžiuojamės, iš kurių galime mokytis ir kurie padeda kurti geresnę valstybę.
Leidiniai: „Kraštiečiai. Klaipėda“, „Kraštiečiai. Palanga“, „Kraštiečiai. Šiauliai“, „Lietuvos medicina. Pažanga ir asmenybės“, „Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai“, „Kas bus kas. Lietuvos ateitis“.