V. Daujotytė-Pakerienė yra parašiusi daugiau kaip kelias dešimtis mokslo monografijų, eseistikos knygų, lietuvių kalbos vadovėlių bendrojo ugdymo ir aukštosioms mokykloms. Ji išugdė gausų būrį mokinių, mokslininkų ir mokytojų. Svarbūs profesorės straipsniai tautos ir visuomenės gyvenimo, kultūros temomis. Prisiimta pilietinė ir kultūrinė atsakomybė už lietuvių kultūros tęstinumą ir gyvybingumą. V. Daujotytė-Pakerienė apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ketvirtojo laipsnio ordinu, Lietuvos nacionaline kultūros ir meno, Santarvės, Nacionaline pažangos ir kitomis premijomis.
– Jūsų pasirinktas kelias – literatūros tyrinėjimas. Kas buvo postūmis, davęs pradžią ir padėjęs iš jo neišsukti?
– Manau, kad kai kurie prigimties bruožai mane nuo jaunystės kreipė į knygas, skaitymą. Paskui – palankiai susiklosčiusios aplinkybės: įstojau į lituanistikos studijas, turėjau gerų mokytojų ir mokykloje, ir universitete. Visa tai padėjo man apčiuopti savo kelią ir juo eiti.
Paminėčiau, kad didelis mano kelio pasirinkimo argumentas buvo tai, jog diplominį darbą rašiau apie Jurgį Baltrušaitį – tada Lietuvoje beveik nežinomą autorių. Tai man padėjo teisingai suvokti kai kuriuos dalykus.