…pradėjome kalbėti apie sėkmę. Daugiskaitą vartoju dėl to, kad prie tokios išvados priėjome kartu su Lenkijos lietuvių jaunimo sąjunga. Šnekėdami apie tris kartus vykusį karjerų renginį, supratome, kad jis jau šiek tiek nuobodokas. Norėjome pokyčių. Ieškodami naujo karjerų įvaizdžio, atsipeikėjome, kad jau pats jaunimo susitikimo pavadinimas yra neaktualus. Taigi jaunoji karta 2020-aisiais (jau už ketverių metų!) dar mokysis mokyklose arba tik pradės žengti pirmus žingsnius studijų pasaulyje. Mums, truputį vyresniems, pirmasis (2013-aisiais) šio renginio ciklas buvo vau!, kadangi buvome motyvuojami pagalvoti, kaip save įsivaizduosime po septynerių metų! Per tą laiką galėjome baigti mokslus ir pradėti tobulėti darbo srityje.
Nubraukėme „karjerą“ ir pasirinkome „sėkmę“, tiksliau „Sėkmės laboratoriją“, į kurią ateitų tik tie, kam įdomu PABANDYTI padiskutuoti, paprieštarauti, pritarti, pasilinksminti ir pažiūrėti filmų KITAIP. Į renginį pasikvietėme Artūrą Kubilių, Ireną Kowalewską, Justą Bliūdžių, Joną Jankauską. Laboratorijos vedėju tapo Tomas Marcinkevičius. Susitikimo metu bandyta atsakyti į klausimus, susijusius su sėkmės ir lyderystės sąvoka. Žinoma, tų klausimų buvo žymiai daugiau ir suformuluotų gan įmantriai. Paliesta tema apie sėkmę nustebino pozityviai. Nei vienas iš svečių sėkmės nesieja su turtais ir pinigais, nes ne juose reikia ieškoti laimės formulės. Galbūt jie tik papildo tai, ką žmogus pasiekia, tačiau nėra bazinis laimės elementas. Galite paklausti, kam iš viso kalbėti tokiomis banaliomis temomis kaip sėkmė. Ogi todėl, kad mes per daug žiūrime į viską tamsiomis spalvomis. Dažniau pamąstome pesimistiškai ir nelabai norime įsileisti šviesos. Visi esame sėkmingi, nes kiekvienas iš mūsų turime bent vieną artimą žmogų šalia, – buvo išsakyta tokia mintis. Mums vienišumas yra pražūtingas, todėl buvimas su KITU jau yra žmogaus sėkmė. Visi turime mamą, tėtį, brolį, sesę, tetą, kaimyną ar draugą. Su jais galime pasikalbėti, jiems galime išsišnekėti, sulaukti palaikymo ir gauti judėjimo pirmyn spyrį. O tokio spyrio reikia kiekvienam iš mūsų, kad norėtume gyvenime siekti užsibrėžto tikslo. Jau pats ėjimas jo link yra sėkmė, nes kelionė į pasiekimą užgrūdina gyvenimui. Tam tikro užsigrūdinimo reikia ir lyderiui, kuris yra kažkokios bendruomenės pavara. Apie lyderystę kalbėtasi todėl, kad ji aktuali kiekvienais laikais. Lyderių reikia kiekvienai bendruomenei. Mūsų taip pat. Ar mes jį/juos turime? Pateikti buvo visi įmanomi atsakymo variantai. Lyderio savybių turime visi, bet ne kiekvienas galime išmokti juo būti. Tai padaryti gali tik be galo charizmatiškas asmuo. Galbūt tokių yra tarp mūsų, tačiau toks žmogus niekada netaps lyderiu, jeigu neturės mūsų palaikymo. Jeigu mes jam nesuduosim teigiamo spyrio į užpakalį, jis tikrai neatstovaus mums. Verčiau jis pasirinks kitus, kuriuose matys palaikymo komandą, galinčią nuversti kalnus drauge. Tiek apie sėkmę ir lyderystę (beje, pastebėta, kad šiuo metu tai viena populiariausių temų tarp Lietuvos jaunimo). Laboratorijoje neišvengta klausimo: ar sugrįši pas mus? Žinokite, kiekvienas sugrįš vienokiu ar kitokiu pavidalu – mintimis, atsiminimais, muzikiniais kūriniais, poezijos rinkiniais, gerais darbais, buvimu kartu su mumis…
Jurgita Stankauskaitė, punskas.pl