Tikras pavasaris šiemet į Lietuvą ir mūsų padangę atėjo žymiai anksčiau už tą, pažymėtą kalendoriuje. Bet jis gan šaltokas, lietingas. Darželiuose gėlės neužsibuvo ilgai po žeme, prasiskverbė pro grumstelius, skleidžia gležnučius lapelius ir žiedelius pačios pirmosios, nebijančios šaltų naktų. Žmonės laukia šilumos, kad pradėtų želti žolė, kad būtų gero šieno. Dėl šaltų orų ir lietaus pertekliaus nesitikima greit išeiti į laukus sėti ar išginti gyvulius. O sukauptos pašaro atsargos iš pernai sausros nualintų pievų baigiasi. Maža tikimybė, kad prieš Jurgines bus galima gyvuliams pasiskabyti šviežios žolės. Taip pat spėjama, kad gali būti menkas vaisių derlius. Saulė tik retkarčiais gražiai pašildo, nesitraukia žvarbus žiemių vėjas.
Ūkininkai neskuba purenti šlapoką žemę. Mat ji dar per daug lipni. Laukiama, kol bus biri ir purenant bus galima padidinti dirvoje deguonies kiekį.
Seniau žmonės spėdavo, kokie būsią orai. Per Kazimierines, kovo 4 d., išvarydavo gyvulius iš tvartų laukan, kad būtų sveiki, nes jau saulė šviesesnė ir šiltesnė. Jei tą dieną nugirsdavo vieversį, tai nelabai gerai, nes gali būti šaltas pavasaris ir laukia nederliaus vasara ir ruduo. Jei kovo 10-osios (vadintos 40 „mūčalnykų“ diena) naktį pašąla, tikėtina, kad šals dar 40 dienų ir naktų.
Didžioji savaitė prieš Velykas prasideda Verbų sekmadieniu. Jei tas sekmadienis gražus, tai Velykos bus šaltos ir negražios. Jei atvirkščiai – Velykos bus gražios ir šiltos. Jei per Juozines, kovo 19 d., geras oras, tai bus ir geri metai ūkininkų tvartuose – gyvuliai gerai augs. Nuo šv. Juozapo pradėdavo šeimininkės kapliuoti darželius prie trobos (su daugiametėm gėlėm, rūtom).
Kovo 25 d. parskrenda gandras. Jis ant uodegos parneša kielę, kuri neva išspardo visą sniegą ir ledus, ir tada baigiasi žiema. Tik kad šiemet to sniego kaip nebūta, vos kelis kartus pasnigo, o kovą taip pat porą sykių nukrito sniegas, bet greit ištirpo. Šiais metais gandrą teko pastebėti parskridusį anksčiau nei kovo viduryje. Jei matai gandrą lekiantį – lydės sėkmė, jei tupintį – pats tupėsi ir nieko nepamatysi. Seniau tikėta, kad gandras – šventas paukštis, kad jis žmonėms neša laimę. Jo atskridimo dieną ūkininkai apžiūrėdavo savo javus, kad geriau dygtų. Nelietė kiaušinių, kad viščiukai, žąsiukai ir ančiukai būtų sveiki. Nieko neskolino (ypač kovo 25 d.), kad gyvuliai nesirgtų.
Apie Melų dieną (balandžio 1-ąją) sakyta: jei pavyksta ką apgauti – seksis visus metus. O pirmosios keturios kovo dienos iki šv. Kazimiero reiškia pavasarį, vasarą, rudenį, žiemą. Šiemet šie metų laikai turėtų būti (kaip ir minėtos dienos) gan šalti ir lietingi, nors saulėti. Manykime, kad nebus sausros kaip pernai.
Vitas Valinčius, Onos Tumelytės ir Vinco Valinčiaus sūnus, iš Rudaminos sako:
– Žinoma, aš netikiu „pranašingomis“ kovo pirmosiomis dienomis, bet girdėjau, kad taip pranašaujama, tik ne mūsų krašte, o kažkur Aukštaitijoje.
Apie pavasarį pirmieji praneša paukščiai. Dar girdėjau, kad geri pavasario pranašai yra pumpurus kraunantys augalai. Sekmadienį, kovo 13 d., jau mačiau porą pempių. Jos pranašauja ankstyvą pavasarį be didelių
šalčių. Jau grįžę ir ruošiasi perėti vieversiai, varnėnai. Kovo 10-oji laikoma keturiasdešimties paukščių diena, nes manoma, kad iki tos dienos jau tiek rūšių paukščių grįžta į Lietuvą.
Genutė Pakutkienė, punskas.pl