2016 m. balandžio 26 d. (antradienį) 10.00 val. Punsko lietuvių kultūros namuose dar kartą bus rodoma „Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“. Tai pirmas pilno metražo vaidybinis dokumentinis filmas apie Lietuvos partizaninį judėjimą Lenkijos ir Lietuvos pasienyje. Jis pasakoja apie 1949 m. gruodžio 15 d. Šlynakiemyje žuvusius Lietuvos partizanus Jurgį Krikščiūną-Rimvydą ir Vytautą Prabulį-Žaibą.
Kviečiame!
Filmo premjera vyko 2016 m. balandžio 10 d. Punsko LKN.
Aš mačiau jo premjerą. Jau trečia savaitė kai aš kasdien mintyse vis dar prisimenu tą filmą. Įspūdis toks, kad ko gero laisvoje Lietuvoje dar ne greit bus pastatytas tokio aukšto lygio vaidybinis – dokumentinis filmas apie Lietuvos Miško brolius. Tai 1920 metais Lenkijos okupuotos Sūduvos dalies lietuvių dovana Laisvai Lietuvai. Ir dar daugiau: ko gero laisva Lietuva išvis tokio gero filmo dar nėra pastačiusi. Filmas truko dvi valandas, kurių metu daugumai žiūrovų nedžiūvo ašaros. Po filmo net žodį ištarti buvo sunku. Mačiau kai Lenkijos lietuvių radijo laidos (Kalvarijoje girdima dažniu 98,6 Mhz antradienį 19:30-19:45, ketvirtadienį 19:30-19:45 ir sekmadienį 08:30-09:00 val.) žurnalistė Rūta Burdinaitė po filmo bandė paimti interviu iš vieno žymaus Lenkijos lietuvių istoriko – jis atsisakė. Aš taip pat būčiau atsisakęs, nes dar reikėjo 5, o gal net 15 minučių kad nurimtų jausmai ir galėtum ištarti žodį į mikrofoną. Nors filme žiaurūs momentai yra kažkur toli už kadro, bet jautresniems reiktų kišenėje vis tik turėti bent vieną raminamųjų vaistų tabletę.
Mintį kad reikia pastatyti filmą apie šiuos partizanus tikriausiai pirmas išreiškė Romas Vitkauskas. Filmo režisierius ir statytojas Sigitas Birgelis su visa komanda filmą statė šešis metus. Per tuos šešerius metus dalies to meto liudininkų jau nebeliko gyvųjų tarpe, bet jų gyvas žodis skamba filme.
Šis filmas mano manymu turėtų būti apdovanotas Lietuvos, o gal net ir Lenkijos ir Latvijos ir Estijos aukščiausiais valstybiniais apdovanojimais, o filmą turėtų pamatyti visi Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Baltarusijos, o gal net ir visos Europos gyventojai. Jis mano manymu galėtų dalyvauti ir Europos filmų festivaliuose.
Eidami į filmą nepagailėkite gėlių jo kūrėjams. Jeigu pardavinės DVD plokšteles būtinai nusipirkite ir filmą parodykite namiškiams, nors geriausia filmą žiūrėti kino salėje. Salės tamsa Jus nukels į tą laiką ir erdvę, o gera garso aparatūra visą tą pojūtį dar daugiau sustiprins.