O jeigu pavyktų pasigaminti laiko mašiną ir pasinerti į tolimas ar netolimas praeities ūkanas? Jeigu būtų įmanoma sužinoti, kaip gyveno, kuo vertėsi mūsų protėviai, kokie buvo jų liūdesiai ir džiaugsmai, šiokiadieniai ir šventadieniai? Ar šiandien mums, gyvenantiems išmaniųjų telefonų ir interneto amžiuje, tai būtų patrauklu ir įdomu? Vieniems taip, kitiems gal ir ne.
Norint pasinerti į praeitį, nebūtinos laiko mašinos. Ji, bent jau dalinai, išsaugota, visam laikui duota mums ir ateinančioms kartoms. Reikia tik šiek tiek pastangų, truputį noro ir laiko, kad ją pajustume savyje. Kviečiu sėsti kartu su manim į laiko mašiną. Jos vardas „Šaltinis“. Seinuose 1906–1914 m. leistas „Šaltinis“. Šiemet minime jo įsteigimo 110-ąsias metines.
Rinkimai
Lygiai prieš 100 metų Suvalkų gubernijos apskrityse vyko rinkimai. Valsčių įgaliotiniai nuo mažažemių ir turinčiųjų mažiau kaip 20 margų balandžio 5 d. suvažiavo į Seinus rinkti savo atstovų į guberniją. Klebonų ir ūkininkų, turinčių nuo 20 ligi 200 margų, suvažiavimai rinkti įgaliotinių į apskritį vyko: „iš Beržininko, Krasnapolio ir Lazdijų valsčių – Seinuose 27 kovo dieną (9 balandžio d.); iš Pokrovsko ir Krosnavos valsčių – Seinuose 29 kovo dieną (11 balandžio d.); iš Veisiejų ir Kapčiamiesčio valsčių – Veisiejuose 6 (19) balandžio d.; iš Leipūnų ir Kudranų valsčių – Leipūnuose 8 (21) balandžio d.; iš Seirijų ir Miroslavų valsčių – Seirijuose 10 (23) balandžio d.; iš Metėlių ir Šventežerio valsčių – Šventežeryje 12 (25) balandžio d.“. Dvarininkai ir turtingų ūkininkų įgaliotiniai suvažiavo į Seinus rinkti gubernijos atstovų balandžio 15 d. Seinų gyventojai savo atstovus rinko Seinuose balandžio 6 d.
Suvalkų apskrityje ūkininkų, turinčių nuo 20 ligi 200 margų, įgaliotiniai iš Seivų, Mockavos, Žabariškių ir Andriejavo valsčių rinko rinkėjus į guberniją Punske balandžio 11 d. Vižainio ir Kadariškių valsčių ūkininkų susirinkimas vyko Vižainyje balandžio 5 d. Dvarininkai ir didesniųjų ūkininkų įgaliotiniai Suvalkuose rinkosi balandžio 14 d., o Suvalkų miesto gyventojai balandžio 6 d. („Šaltinis“, 1906 m. Nr. 2, p. 29)
Prezidento, Seimo, savivaldybių rinkimai vyksta ir dabar. Įvairūs rinkimai vyko ir prieš 100 metų. Jie nebuvo tokie demokratiški kaip dabar. Atskirai rinko mažažemiai, pasiturintys ūkininkai, dvasininkai, miestelėnai. Jie rinko okupanto – carinės Rusijos valdžios organus.
Bevartydami ano meto „Šaltinio“ puslapius galime sužinoti ir apie rinkimų rezultatus. Marijampolės miesto gyventojai išrinko žydą Ginsbergą, Marijampolės apskrities valsčių gyventojai tris ūkininkus: Mykolą Striganavičių, Tamošių Venclovą, Joną Tataržiną. Didžiažemių ūkininkų balsais buvo išrinkti keturi ūkininkai: Juozas Vilkaitis, Mikalojus Garmus, Vincas Bielskus ir Juozas Girnius. Seinų miesto gyventojai išrinko žydą Bramsoną. Seinų apskrities valsčių gyventojų balsais išrinkti du ūkininkai: Petras Valukanis ir Jonas Balčiukas. Didžiažemių ūkininkų balsus gavo du kunigai: Motiejus Guogas ir kunigas Vincentas Jurgilas. Suvalkų miesto gyventojų balsais išrinkti: Zablockis, Rechniovskis ir Romanas, visi trys lenkai. Suvalkų apskrities didžiažemių balsus gavo: Pr. Galdzevičius, lenkas dvarininkas, ir Stanislovas Senda, lietuvis ūkininkas.
Ano laiko „Šaltinis“ rašė: „Rinkimai į Dūmą Suvalkų gubernijoj. Rinkimų dienos, tai kova; ne su šautuvais, ne su armatomis, bet kova nuomonių, pažiūrų, įsitikrinimų. Suvalkų gubernijoj kovojo rinkimuose dvarininkai lenkai, miestelėnai žydai ir ūkininkai lietuviai. 3 gegužio suvažiavo į Suvalkus 40 atstovų; iš jų 12 lenkų, 5 žydai ir 23 lietuviai. Jie turėjo išrinkti du atstovu į Dūmą. Lenkai su žydais, matydami, jog lietuviai gerai susitarę ir visi kaip vienas turi iš savo tarpo išsirinkę du kandidatu, visai nė nedalyvavo rinkimuose. Lietuviai laimėjo kovą. Išrinkta į Dūmą abudu lietuviu ūkininku: Petrą Vitkauską, baigusį inžinierių mokslą, o dabar ūkininką Daukšių parapijoj, ir Juozą Girnių, Garlevos parapijoj ūkininką, nors aukštų mokslų nebaigusį, bet šiaip didžiai apšviestą ir išsilavinusį vyrą. Abudu jie katalikai, myli savo tėvynę ir rūpinasi ypatingai ūkininkų reikalais.
Rinkimai į Dūmą Suvalkų gubernijoj parodė, jog čia anaiptol ne Lenkija, tik Lietuva, jog šioji gubernija visai neteisiai netoli pirm šimto metų (1815 m. Vienos kongrese) liko priskirta prie Lenkų karalystės. Jei sykį reiks pravesti ribą tarp Lenkijos ir Lietuvos, Suvalkų gubernija turi grįžti prie administratyviškos Lietuvos, kaip tebėra nuo amžių Lietuvos dalis etnografiškai.“ („Šaltinis“, 1906 m. Nr. 5, p. 77)
Apie rinkimus „Šaltinio“ puslapiuose rašė ir dr. Jonas Totoraitis: „3 gegužio dieną Suvalkuose buvo rinkimai atstovų į Dūmą. Lietuvių stojo 23 rinkėjai, lenkų 12, žydų 5. Kad lietuvių buvo daugumas, tai jie be jokių tarybų su lenkais ar žydais išrinko du lietuviu: p. Petrą Vitkauską ir p. Juozą Girnių. Iš Suvalkų gubernijos eina iš viso du atstovu į Dūmą ir abu lietuviu. Laimėjimas dėlto suvalkiečių lietuvių yra pilnas.
Tokis rinkimų užbaigimas rodo, kad lietuviai savo reikalą gerai buvo supratę ir gerai jį atliko. Bet ir džiaugiantis savo laimėjimu, reikia dar atsiminti, kad valsčių ir apskričių (pavietų) rinkimuose ne visi mažažemiai ir didžiažemiai ūkininkai buvo naudojęsi savo balsu. Jei būtų visi stoję, būtų daug didesnis įgaliotinių skaitlius buvęs. To apsileidimo negalima aiškinti tuo, kad nestojusieji į rinkimus būtų norėję boikotuoti Dūmą, jogei ji nėra tokia, kokios visi nori. Nes, kurie buvo besirengią neiti į rinkimus dėlto, kad Dūma, anot jų, turėsianti mažą įtekmę ant valstybės reikalų, tie visi neapsileido, bet savo balsu kuo geriausiai pasinaudojo. Priežasčia gi nestojimo į rinkimus daugybės mūsų ūkininkų buvo tik nesupratimas viso dalyko. Pasisekus lietuviams suvalkiečiams išrinkti abu atstovu lietuviu į Dūmą, tasai apsileidimas, teisybė, neturi didelės vertės. Bet jisai reikia atminti, kad mes neapsileistume ateityje ir kad būsimuose rinkimuose kiekvienas naudotumėsi savo balsu. Kaip svarbu yra tas stojimas į rinkimus tegu parodys šiokis pavyzdys. Į apskričio miestą, sakysime, gali suvažiuoti dvi maždaug lygios pusės: viena lietuvių, kita ne lietuvių. Kiekviena pusė nori išrinkti tik savąjį žmogų ir už jį tik balsus duoda. Taip elgiantis, išrinktas būna tasai, kuris daugiau balsų yra gavęs. Tegu tik į tuos rinkimus bus stoję visi ne lietuviai ir ne visi lietuviai, kurių keletas ar dėl nesupratimo ar dėl kokios kitos priežasties bus apsileidę ir į rinkimus nestoję, o tų keleto tiktai ir reikia, kad lietuvių pusė imtų viršų, tada ne lietuviai išrinks savo kandidatą. Kaltė už lietuvių pralaimėjimą bus virtus ant tų, kurie į rinkimus nebuvo pribuvę. Juos kaltys visi lietuviai, kad jie savo apsileidimu viešo lietuvių reikalo nepalaikė. Iš to visiems gali būti aišku, kad apsileidimas ir nestojimas į rinkimus yra labai peiktinas. Būsimuose rinkimuose, kurie gal jau bus geriau sutvarkyti, reikia stoti visiems, turintiems balsą.
Rinkimai į Dūmą Lietuvoje jau visur yra atlikti. Iš Kauno gubernijos išrinkta į atstovus 5 lietuviai, iš Vilniaus gubernijos tiktai du. Tokiu būdu lietuvių tauta turės Dūmoje devynis savo atstovus, kurie, reikia tikėties, mokės ginti Lietuvos reikalus.“ (Šaltinis“, 1906 m. Nr. 6, p. 82)
Sigitas Birgelis, punskas.pl