Kai kuriems žmonėms, kurie pasitikėjo savo teisumu, o kitus niekino, Jėzus pasakė palyginimą: „Du žmonės atėjo į šventyklą melstis. Vienas buvo fariziejus, o kitas muitininkas.
Fariziejus atsistojęs taip sau vienas meldėsi: ‘Dėkoju tau, Dieve, kad nesu toks, kaip kiti žmonės, – plėšikai, sukčiai, svetimautojai, – arba kaip šis va muitininkas. Aš pasninkauju du kartus per savaitę, atiduodu dešimtinę iš visko, ką įsigyju’. O muitininkas stovėjo atokiai ir nedrįso nė akių pakelti į dangų, tik mušėsi į krūtinę, maldaudamas: ‘Dieve, būk gailestingas man nusidėjėliui!’
Sakau jums: šitas nuėjo į namus nuteisintas, ne anas. Kiekvienas, kuris save aukština, bus pažemintas, o kuris save žemina, bus išaukštintas“.
Evangelija Lk 18, 9–14
Evangelijos skaitinį komentuoja ses. Kūdikėlio Jėzaus Marija Juozapa OCD
Šios dienos evangelinė ištrauka yra nuostabus Dievo meilės ir gailestingumo pavyzdys, o tuo pačiu didžiulė viltis mūsų silpnumui. Kai mes pradedame didžiuotis savimi, kiek daug sugebame pasninkauti, melstis, aukoti, galime jaustis esą tobuli ir tai gali būti didžiulė klaida. Kaip ir šios dienos Evangelijoje fariziejus giriasi, koks jis geras. Aš einu į šv. Mišias kiekvieną dieną, lankau maldos grupelę, o va jis ar ji to nedaro, ko gero iš jo galima tikėtis…
Iš tikrųjų nusižeminęs žmogus yra kaip šios dienos Evangelijoje muitininkas, jis supranta savo trūkumus ir sugraudinta širdimi meldžia Dievo gailestingumo bei pagalbos. Dievas visada laukia mūsų sugrįžtančių ir tiesia rankas, kad apkabintų. Kuo labiau išgyvename savo silpnumą, kuo labiau esame tiesoje, tuo daugiau pagalbos iš Dievo galime priimti.
Melskime dovanos neteisti kitų, bet melstis už tuos, kurie nupuola kelyje, ir prašykime Šventosios Dvasios malonės ir jėgų, kurių mums visiems reikia gyventi pilnavertį krikščioniškąjį gyvenimą ir būti Dievo gailestingumo ir meilės liudytojais.
Bernardinai.lt