Po to, kai oficialusis Vilnius oficialiajam Minskui perdavė teisėsaugą dominančią informaciją apie žmogaus teisių organizacijos „Vesna“ lyderio A. Beliackio finansinius reikalus Lietuvos bankuose, šis asmuo buvo suimtas, o mūsų šalyje prasidėjo emocijų karas. Kalant prie kryžiaus teisingumo ministrą Remigijų Šimašių, jau pasidarbavo virtinė Lietuvos politikų, radusių puikią progą savireklamai, nors tikrųjų konflikto priežasčių niekas net neketina aiškintis. Baltarusijos žmogaus teisių gynėjo Alesio Beliackio duomenų perdavimo baltarusių pareigūnams istorija jau pareikalavo aukų, tačiau emocijose paskendę politikai nė nesiaiškina šios problemos iš esmės.
Teisingumo ministras Remigijus Šimašius po valandą trukusio pokalbio su prezidente Dalia Grybauskaite vakar atrodė lyg nugalėtojas, o ne atgailaujantis dėl nedovanotinos savo pavaldinių klaidos. Atrodė, kad šalies vadovė pagaliau užkurs pirtį teisingumo ministrui, bet vakar pasitiko jį džiaugsmingai, sveikindamasi abiem rankomis. Vos R. Šimašius išėjo iš Prezidentūros, Teisingumo ministerija pranešė, kad Tarptautinės teisės departamento vadovė Aušra Bernotienė atsistatydino. Atpirkimo ožys surastas.
Seimo Užsienio reikalų komiteto vicepirmininkas Justinas Karosas į A. Beliackio istoriją bei jos pasekmes mūsų valstybei pataria žiūrėti ne tik labai atsargiai, bet ir itin subtiliai. „Tai tikrai yra labai painus klausimas ir juo labiau keista, kad žmogaus teisių gynimo organizacija finansuojama per vieno A. Beliackio sąskaitą. Juk vieną žmogų galima greitai užspausti, kas ir atsitiko. Man rūpi ir dar vienas įdomus klausimas. A. Beliackis, būdamas dar Lietuvoje, jau žinojo, kad mūsų instancijos jau perdavė visą informaciją Baltarusijos pareigūnams apie jo sąskaitos reikalus, pinigų judėjimą. Kodėl „Vesna“ vadovas vis tiek grįžo į Minską, jeigu jam jau tikrai buvo aišku, kad atsidurs už grotų?“ – sakė J. Karosas.
Parengta pagal ELTĄ