Žinia Nr. 1: Lietuvos vaikai negaus žadėtų tautinių kostiumų. Ramūnas Karbauskis sako, kad ketinama jiems dovanoti stilizuotus apdarus. Tai paskata į lietuvių tautinį kostiumą ateityje pažiūrėti kitokiu žvilgsniu, t. y. ne kaip į atgyveną. Apdarai bus patogūs, kad vaikai juos mielai nešiotų.
Žinia Nr. 2: Andrius Užkalnis praneša, kad Vilniuje viskas brangu. Kainos keliskart didesnės nei kituose Lietuvos miestuose. Mat kitur pavalgyt gali už kelis eurus, o sostinėje be keliasdešimties eurų nebandyk pajudėt iš namų.
Žinia Nr. 3: Paskelbta Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos sudėtis. Į ją pateko punskietis Aidis Staskevičius ir jo pavaduotojas Tomas Marcinkevičius.
Tai trys pastarųjų dienų žinios iki Didžiosios savaitės apmąstymų. Trys žinios iš trijų skirtingų maišų. Viena iš jų jau seniai skatina diskutuoti, bet tikriausiai tai niekada neįvyks; antroji jau nestebina ir darosi nuobodi, o paskutinė labai džiugina. Pastarąja belieka uždaryti kasdien vartomus naujienų portalus ir pasidaryti pasninką nuo informacijų gausos. Pasninkauti reikia, bet protingai, sąžiningai, nevarginant savęs ir nuoširdžiai, kad noras pasninkauti plauktų iš vidaus. Manau, kad tokie yra patys efektyviausi ir duodantys žmogui naudos. Močiutės sakydavo: „Vaikeli, dar privalgyk mėsos, ba paskui kelias dzienas negausi“. Taip ir užaugom su žinojimu, kad pasninkas, tai diena be mėsos, o jos suvalgymas – pati didžiausia pasaulyje nuodėmė.
Sutinku. Taip buvome visi auklėti, tačiau šiandien suvokiu, kad yra žymiai didesnių ir rimtesnių nuodėmių, o pasninkas neprasideda ir nesibaigia diena be mėsos. Tiesa, be mėsos galiu gyventi. Vienas juokas. Turime tokį platų produktų pasirinkimą, kad ir be jos galima prisikepti visokiausių maltinių. Tais laikais, kai geros mėsos gabalėlis buvo prabanga, įsivaizduoju, kad pasninko tiesiog reikėjo. Dėl įvairių priežasčių: tikėjimo, sveikatos, išsivalymo, pasiruošimo, vargingo gyvenimo ir pan.
Šiuolaikiniame gyvenime pasninkas taip pat reikalingas nuo darbo, skubėjimo, maisto-šlamšto, pinigų švaistymo ir daug kitų dalykų, kurie šiuo metu netelpa galvoje nuo gana įtempto gyvenimo būdo. Taigi šis pasninkas – puikus metas išsivalyti nuo visų blogybių, apkraunančių kūną ir mintis. Pasninkas, tai idealus laikas pratęsti močiučių tradiciją išsivirti baltų kiaušinių, ištirpinti vaško gabalėlius ir pasinerti į margučių kūrimą apie nieką negalvojant. O jeigu neišeina vašku marginti, galima tai padaryti taip, kaip neša vaizduotė. Svarbiausia kurti, nes neretai kūryba tampa pasninku.
Jurgita Stankauskaitė, punskas.pl
Dėl žinios nr.3 : Dabartinė PLB /vad. Henkė/ ideologiniu požiūriu ženkliai skiriasi nuo ankstesnės Bendruomenės.Šių laikų PLB,ypač jos vadovaujantys organai,tai naujos kartos veikėjai,dažniausiai nūdienps emigrantai iš Lietuvos,jų visuomeninė- politinė veikla grindžiama neoliberalios ideologijos nuostatomis.Deja.Ankstesnioji PLB vadovybė buvo konservatyviųjų pažiūrių,tad ypatingą dėmesį skyrė tautinių vertybių sklaidos reikalams,tautinės tapatybės išlaikymui,Lietuvos valstybingumo stiprinimui,lietuviškos tradicinės kultūros puoselėjimui,vengė globalizmo ir kosmopolitizmo.