Nepaprastai daug apie praeitį gali mums papasakoti nuotraukos. Jose glūdi mūsų krašto istorijos atmintis, kurią reikia puoselėti ir kitoms kartoms perduoti. Pabandykime tai padaryti kartu. Būsime dėkingi Jums, mieli Skaitytojai, už pastabas ir komentarus.
Šiandien pateikiame kelias XX a. pradžios nuotraukas, kažkiek susijusias su Miltakių gimine.
Į Punską Juozas Miltakis atvyko pakviestas kunigo Norkaus, mirus senajam vargonininkui Bieliauskui. Gyveno „špitolės“ keturiuose kambariuose. J. Miltakis grojo vargonais, smuiku, fortepijonu, dirbo su mokinių choru. Pas jį dažnai lankėsi Stasys Šimkus, tuomet studijavęs Varšuvos konservatorijoje, vėliau tapęs garsiu kompozitoriumi.
Seivų dvaro kluone 1907 m. birželio 17 d. antrą kartą įvyko lietuviškas vaidinimas-vakaras Punsko-Seinų-Suvalkų krašte (pirmas suruoštas 1907 m. balandžio 2 d. Vilkapėdžių sodžiuje), kurio metu buvo parodytas S. Šimkaus pastatytas spektaklis pagal Juozo Vilkutaičio-Keturakio komediją „Amerika pirtyje“. Po spektaklio dainavo choras, kuriam dirigavo J. Miltakis.
Miltakių šeimoje iš 12 vaikų užaugo tik 6. Jų dukra Elena Viktorija (gimė Punske 1899 m., mirė 1979 m. Vilniuje) Miltakytė-Skučienė – tai žinomos Lietuvos poetės Ramutės Skučaitės motina. Elena mokyklą pradėjo lankyti 1907 m. Mokėsi lenkiškoje Smalėnų parapinėje mokykloje. Antrą klasę pradėjo lankyti Punske (namas, kuriame gyveno mokyt. J. Karčiauskas, Gegužės 1-osios gatvėje). Čia mokytis nepatiko, nes mokykla buvo netoli kapinių, klasėje kabojo carų portretai, viskas buvo dėstoma rusų kalba. Vadovėlių nebuvę. Mokytojas buvo niūrus, piktas, nekalbėjo lietuviškai, nors buvo baigęs Veiverių mokytojų seminariją. Vėliau Elena mokytoją Baltrukonį prisimindavo kaip žmogų, kuris nemėgo nei mokinių, nei mokslo.
Prasidėjus I pasauliniam karui Miltakiai buvo išvežti. Apsistojo Miroslave. Į Punską grįžo 1915 m. Tuo metu čia mokyklos nebuvo. Patalpą buvo užėmę rusų kareiviai, vėliau vokiečiai. Elena IV klasę baigė 1916 m. Trakuose, kur lietuvių kalbos mokė rašytoja Šatrijos Ragana. Kai Punske vokiečiai leido atidaryti 4 skyrių mokyklą lietuvių kalba, Elena Miltakytė tapo mokytoja. Kartu su ja dirbo ir Kazimieras Mielkus iš Vaitakiemio. Elena mokykloje ruošė vakarus, vaikus mokė dainų lietuvių kalba. Mokė čia vos 5 mėnesius. 1918 m. išvažiavo į Kalvariją, kur gyveno jos giminaitis, baigęs Veiverių mokytojų seminariją. Vėliau Elena Miltakytė-Skučienė įvairių Lietuvos miestų mokyklose išdirbo 26 metus. Tolesnis jos likimas labai sunkus. 1945 m. buvo areštuota ir ištremta. Lageryje išgyveno 10 metų. Jos dukra Ramutė Skučaitė 1949 m. išvežta į Irkutsko sritį. Tik 1956 m. jos abi kartu sugrįžo iš tremties į Lietuvą ir apsigyveno Vilniuje.
Paskutinįkart į senelių gimtinę Punske poetė Ramutė Skučaitė buvo atvykusi su Poezijos pavasariu 2013 m.
Apie Skučų giminę galima pasiskaityti ČIA: http://www.archyvai.lt/lt/lya_parodos/sovietiniu-represiju-gniauztuose.-wfzv.html
Alicija Krakauskienė, punskas.pl
Nuo 1910 m. Punsko parapijos gimimo, vedybų ir mirimo aktuose vardus ir pavardęs pradėta rašyti lietuviškai. Mūsų krašte taip niekur nebuvo daroma.
Elena Viktorija Miltakytė, Juozo ir Juzefos Linkevičiūtės d., gimė 1899.10.11 d. Sprendžiant iš rašytų Civilinės būklės aktų manau, kad jos tėvas 1897 m. Punske jau vargoninkavo. Vargonininkas, 56 m. Juozas Bieliauskas, Petro ir Onos Narkevičiūtės s., mirė 1896.05.20 d. Jo žmona Joanna Venžikaitė , gimusi Radomsko gubernijoje, mirė 1890. 11.14 d. Klebonas Narkevičius paskutinį mirimo aktą pasirašė 1899.06.24 d. Nuo sekančios dienos tuos dokumentus pasirašinėjo klebonas Simonaitis.