Per du laisvės ir nepriklausomybės dešimtmečius buvome įpratę girdėti, kad jokia tautinė mažuma negali būti įkaitė, kad neleistina prieš ją imtis represijų ar sankcijų dėl kitoje šalyje (tariamai ar tikrai) skriaudžiamų tautiečių. Gal šioje Europos dalyje kas pasikeitė, gal esame liudininkai ko nors, kas dramatiškai keičiasi. Antai prieš metus sunku buvo įsivaizduoti, kad į Punską atvykęs svarbiausios Lenkijos opozicinės partijos vadovas pasakys, jog esame įkaitai, kad mūsų padėtis priklausysianti nuo to, kaip Lietuva elgsis su Lietuvos lenkais.
Pastarosiomis dienomis Lietuva, Lenkijos lietuviai bei Lietuvos lenkai tapo svarbia tema artėjančių Lenkijos parlamento rinkimų kampanijoje. Ji beveik kasdien daugiau ar mažiau gvildenama spaudoje, radijuje ir televizijoje. Antai rugsėjo 8 dieną Lenkijos prezidentas B. Komorovskis (B. Komorowski), duodamas interviu lenkų radijui, pareiškė, kad Lenkija be Lietuvos gali apsieiti. Ji jai nėra reikšminga, bet Lietuva be Lenkijos gyvuoti negalėsianti.
Aklai simpatizuojanti Teisės ir teisingumo partijai Varšuvos universiteto profesorė Jadvyga Staniškis (Jadwiga Staniszkis), kalbėdama programoje „Kropka nad i“ su Lenkijos televizijos žurnaliste Monika Olejnik, šokiravo nauju požiūriu Lietuvos atžvilgiu. Ji pasakė, kad santykių su Lietuva pablogėjimas prasidėjo, kai šalyje valdžią perėmė Donaldas Tuskas (Donald Tusk) ir jo vadovaujama Pilietinė platforma, kurioje pirmuoju smuiku griežia žmonės, deklaruojantys kuo geriausius santykius su Rusija. „Reikia prisiminti, kad ten (Lietuvoje – red.) žmonės kovojo su rusais dėl savo nepriklausomybės, – įtikinėjo J. Staniškis. – Aš bandau, kadangi mano prosenelis buvo lietuvis, pažvelgti į tuos reikalus iš lietuvių pozicijų. Reikia turėti omeny, kad ši valstybė ir tauta patiria labai didelius sunkumus. Daugiau kaip 600 tūkst. lietuvių dirba už savo šalies ribų, o tie, kurie liko šalyje, nori kuo greičiau išvažiuoti. Įskaitant vaikus ir pensininkus.“
Artėjančių parlamento rinkimų reikalams kurstoma ugnis suranda palankią dirvą radikalėjančioje Lenkijos visuomenėje. Neseniai Punsko valsčiuje buvo uždažytos dvikalbės lentos, išniekinti lietuvių kultūros paminklai, internete pasirodė gausybė neapykantos kupinų komentarų, raginančių imtis smurto prieš čia gyvenančią lietuvių tautinę mažumą, vykdyti etninį valymą ir kt.
Prieš porą dienų Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas gavo laišką, kuriame rašoma: „Didžiausi sveikinimai tiems, kurie užtepliojo lietuviškus užrašus. Čia yra Lenkija, ne Lietuva. Kai bus naujos lentos, vėl užtepliosim. Lietuviai į Lietuvą.“ Laišką pasirašė organizacija Lenkija lenkams.
„Anonim jest tylko wtedy dopuszczalny, gdy piszący go rzeczywiście jest nikim…“ Nežinau kieno tai žodžiai, bet labai taikliai apibrežia visokių anonimų rašymo prasmę. Jei žmogus neturi drąsos, kad išsakyti savo nuomonę viešai, tada neverta jo klausyti. Tai būtų tiek šia tema.
Vitai, neskubėk atnaujinti tų lietuviškai lenkiškų užrašų! Na kaip jie atrodys Vokėtijos ir Lietuvos pasienyje? Juk mažas vaikas tai žino, kad balionas kuris per labai pučiasi galų gale sprogsta. Nors mes dar neseni, bet jau matėme tokius sprogstančius balionus, nors jie atrodė tokie galingi…
>Povilui-dvikalbių lentelių užtepliojimas iš tiesų nesunaikins tautybės,bet ją pažemins ir nesuteiks garbės tituliniai tautai.Be to dvasiniai reikalai,ypač pagarba kitai tautinei bendruomenei, yra aukščiau už mokestinę pinigų išraišką.Tad,Povilai,jeigu Jupiteris nepatenkintas-vadinasi jis neteisus.
Skoro wszystkich nas na to stać. Zamalowanie kilku tablic nie zniszczy niczyjej narodowości. Pamiętać tylko trzeba że Puńsk leży w Polsce a tablice zostały kupione za pieniądze z podatków więc ja płacę, wy płacicie on oni płacą. Pozdrawiam
😀 „Lietuviai į Lietuvą.“ , o gal Punska Lietuvai 😀 Punske 3/4 gyventoju yra lietuviai (lenkai ten mazuma)