Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) parengė ir teikia derinti institucijoms bei suinteresuotoms grupėms įstatymo projektą, kuriuo siūloma aiškiai reglamentuoti alternatyviųjų ir papildomų sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, nustatyti jų teikimo kriterijus, kad šios paslaugos atitiktų aukščiausius kokybės reikalavimus, ko iki šiol labai trūksta. Šie siūlymai parengti įvertinus vyraujančias užsienio šalių šių problemų sprendimo tendencijas bei Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas.
Sveikatos apsaugos viceministro Algirdo Šešelgio teigimu, iki šiol nėra įteisintos sąvokos, kurios apibrėžtų praktikas, susijusias su poveikiu žmogaus sveikatai ir „netelpa“ į įprastai valstybėje pripažįstamos medicinos sampratą.
„Žmonės šiomis paslaugomis naudojasi, todėl svarbu užtikrinti, kad jos būtų teikiamos saugiai, kokybiškai ir realiai padėtų žmonėms. Tad natūralu, kad atsižvelgiant į kitų ES šalių patirtį Lietuva siekia aiškaus šios veiklos reglamentavimo. Deja, iki šiol netradicinės medicinos praktikos nebuvo reglamentuotos, o vykdantiems šią veiklą vis dar tenka deklaruoti, kad jie vykdo ne sveikatinimo veiklą, o kitas veiklas, pavyzdžiui, švietėjišką, kūno puoselėjimo ar panašiai. Tai yra nenormalu, tad būtina šią sritį labai aiškiai reglamentuoti, kad žmonės galėtų gauti kokybiškas paslaugas“, – sako viceministras A. Šešelgis.
Daugeliui žmonių, pasak viceministro A. Šešelgio, rūpi, kaip galima sau padėti nevartojant tablečių, tad ieškoma papildomų, alternatyvių savo sveikatos stiprinimo, gerinimo bei atstatymo būdų. „Svarbu, kad pasirinkti sveikatos tausojimo ar jau esamų negalavimų palengvinimo būdai būtų saugūs, o atitinkamas paslaugas teiktų kompetentingi specialistai, įgiję būtiną kvalifikaciją. Svarbu užtikrinti, kad vartotojus pasiektų teisinga ir neklaidinanti informacija apie teikiamas netradicinės medicinos paslaugas“, – sako A. Šešelgis.
Taip pat, SAM Netradicinės medicinos iniciatyvų koordinavimo skyriaus vedėjos Jūratės Martinonienės teigimu, numatoma reglamentuoti tik tas papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros paslaugas, kurios galimai gali sukelti didelę ir vidutinę riziką žmogaus sveikatai, pavyzdžiui, gydymas dėlėmis, žirgų terapija.
„Rengiant ir tikslinant projektą buvo pasitelkiami įvairių asociacijų bei akademinės bendruomenės atstovai. Taip siekiama apibrėžti papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų kompetenciją, kartu numatant atitinkamas mokymo, studijų, kvalifikacijos tobulinimo programas“, – sako J. Martinonienė.
Svarbu paminėti ir tai, kad reglamentavus papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros paslaugas, jos nebus finansuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Už jas, kaip ir iki šiol, žmonės turės susimokėti patys. Lietuvoje šiuo metu yra sudarytos galimybės gauti iš profesionalų medikų kokybiškas gydymo paslaugos, kurias apmoka valstybė, todėl papildomas paslaugas žmonės turės apmokėti savo lėšomis.
Šaltinis: http://sam.lrv.lt/lt