Tomis dienomis Marija susiruošusi skubiai iškeliavo į Judėjos kalnyno miestą. Ji nuėjo į Zacharijo namus ir pasveikino Elzbietą.
Vos tik Elzbieta išgirdo Marijos sveikinimą, jos įsčiose šoktelėjo kūdikis, o pati Elzbieta pasidarė kupina Šventosios Dvasios. Ji balsiai sušuko:
„Tu labiausiai palaiminta iš visų moterų, ir palaimintas tavo įsčių vaisius! Iš kur man ta garbė, kad mano Viešpaties motina aplanko mane?! Štai vos tik tavo palaiminimo garsas pasiekė mano ausis, šoktelėjo iš džiaugsmo kūdikis mano įsčiose. Laiminga įtikėjusi, jog išsipildys, kas Viešpaties jai pasakyta“. Evangelija (Lk 1, 39–45)
***
Pirmadienis 17 d. Kelias
Aplankymo ištrauka, kurią siūlo šio sekmadienio liturgija, yra dinamiška! Vaizduotėje žvelgsiu į Mariją, kuri paliko Nazaretą ir keliavo į Judėjos kalnyną, tai yra netoli Jeruzalės. Kelias apie 150 kilometrų. Jis driekiasi per slėnius, plačius kelius, mulų takus, per kaimus ir kalvas. Ką ji mato? Apie ką ji galvoja? Kokie sutiktų kelyje žmonių veidai? Ir kur šis kelias ją nuves? Marijos tikėjimas ją veda… O mane?
Antradienis 18 d. Artimumas
Su Marija įeikime į Elzbietos namus, paskui pajuskime artimą dviejų pusseserių susitikimo ryšį. Esu liudininkas to, ką jaučia Elzbieta savo sielos gelmėse, šoktelėjus joje kūdikiui. Mano malda bus – rasti laiko ir savo ruožtu klausytis savo kūno: jis yra Šventosios Dvasios šventykla, jis – Dievo buveinė. Lėtai įkvėpsiu, paskui užsimerksiu, įsivaizduosiu savo kūną nuo galvos iki kojų, galvodamas apie įvairius jo sąnarius ir organus. Dėkui už šį kūną, kuris taip pat gali priimti Gyvybę.
Trečiadienis 19 d. Tai, kas nenumanoma
Evangelistas pasirinko vaizdingus terminus, kad išreikštų, ką išgyvena Elzbieta: „pasidarė pilna Šventosios Dvasios“, „balsiai sušuko“. Iš tikrųjų, šis paprastas dviejų pusseserių susitikimas reiškia ir visą išrinktosios tautos viltį, tautos, įsikūnijusios į Jono Krikštytojo asmenį, kuris susitinka taip lauktą Mesiją – mažą vaikelį Marijos isčiose. Geriau suprantama Elzbietos reakcija, kuri tad tampa Šventosios Dvasios nešėja. Leisk man, Viešpatie, būti atviram savo ruožtu šiai Šventosios Dvasios jėgai per visą dieną.
Ketvirtadienis 20 d. Sakyti gera
„Tu labiausiai palaiminta iš visų moterų“, – Elzbieta sako Marijai. Laiminti tai reiškiasakyti gera. Tai kitame atpažinti kai ką gražaus ir didelio. Ta prasme ši elgsena prieinama kiekvienam mūsų. Tai veikti, kaip Dievas veikia, žvelgiant apskritai į pasaulį ir žmogų, kaip pasakoja Pradžios knyga. Šios dienos mano malda bus kontempliuoti ir savo viduje linkėti gera žmonėms, su kuriais dirbu ar su kuriais susitiksiu per dieną, o kodėl gi jiems to tiesiai nepasakius…
Penktadienis 21 d. Atpažinti
Kaip atsitinka, kad Elzbieta savo pussererę pavadina „mano Viešpaties motina“, o ne Marija? Nors jos gerai pažįstamos. Atrodo, kad ji ją iš naujo pamato kitokioje šviesoje kitokia tapatybe. Per dažnai mūsų žvilgsnis iš anksto sprendžia apie artimą, apie draugus, šeimos narius, jiems nepalikdamas progos atsiskleisti kitaip. Taip nepripažįstame, kad ir juose gyvena Šventoji Dvasia, kuri darbuojasi jų sielos gilumoje. O kad to nepripažįstu, atsiprašysiu Dievo.
Šeštadienis 22 d. Palaiminimas
„Palaiminta įtikėjusi“… Išsakyti palaiminimą gali ne tik Jėzus ant kalno ar prie Genezareto ežero. Visi esame kviečiami tą daryti. Mano šios dienos malda bus – parašysi savo palaiminimą, taip išreiškiant ryšį su Dievu, tą, kurį esu patyręs pačioje savo sielos gelmėje. Per visą šią dieną galiu lėtai dar kartą tą išsakyti lyg grįždamas prie paveikslo ar atgaivindamas mielą dainą. Tai geras būdas pasirengti Kalėdų džiaugsmui.
Sekmadienis 23 d. Ryt prasideda Kalėdos
Visą šią savaitę esame liudininkais susitikimo, tiek paprasto, tiek sukrečiančio. Susitikimo, kurio laukė Abraomo, Izaijo ir Jokūbo tauta nuo savo išėjmo iš Egipto. Susitikimo, kuris išpildo Dievo duotą pažadą per pranašus. Susitikimo, kuris toli nuo prožektorių ir dvaro rūmų. Imtymiausio susitikimo – dviejų motinų isčiose. Savo ruožtu būkime šio pažado, kuris ir toliau skleidžiasi didžiausioje mūsų gyvenimo paslaptyje, liudininkais. Čia prie mūsų prisideda Kristus. Išdrįskime Jį atpažinti ir liudyti savo žodžiais ir savo gyvenimu. Jėzus čia šokteli iš didžiulio džiaugsmo. Tai tokios Kalėdos… tai šitaip Kalėdos išgyvenamos kiekvieną dieną.
Pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį