Tinkama Lietuvos vaikų globa – vienas iš Dalios Grybauskaitės veiklos prioritetų. Prezidentė ne kartą teigė, jog atsakingos institucijos privalo pasirūpinti, kad kiekvienas Lietuvos vaikas augtų šeimoje arba šeimai artimoje aplinkoje. Kuo visa tai pavirto? Ogi norvegiška „Barnevernet“ sistema, vedančia į pražūtį.
Nuo to laiko, kai pirmosios istorijos apie atimamus vaikus Norvegijoje pasiekė Lietuvą, praėjo beveik 5-eri metai. Dalis lietuvių šeimų Norvegijoje patekę į vaiko teisių apsaugos sistemą „Barnevernet“ iki šiol gyvena atskirai. Kiti ryžosi pasigrobę vaikus grįžti į Lietuvą. Tada mums, gyvenantiems Lietuvoje, atrodė, kad tokia sistema negali egzistuoti, gal tai tik provokacija. Tačiau šiandien ji tapo lietuviška realybe.
Neseniai Lenkija suteikė politinį prieglobstį norvegei, kuri iš savo šalies su jaunesne savo dukra pabėgo gelbėdamasi nuo „Barnevernet“. Norvegijos žiniasklaida skelbia, jog tai pirmas atvejis po II pasaulinio karo, kai Norvegijos piliečiui suteikiamas prieglobstis kitoje šalyje. Silje Garmo, buvusio Norvegijos parlamentaro dukra, su „Barnevernet“ susidūrė dar 2015 m., kai tarnyba ėmė domėtis jos vyresniąja dukra. Po ilgo proceso Silje su dukra išvyko į Ispaniją. Tačiau čia moteris buvo suimta dėl savo vaiko pagrobimo, grąžinta į šalį, o jos dukra atimta. Teismas įrodė, jog moters išvykimas į Ispaniją buvo teisėtas, o policija bylą po jos grįžimo nutraukė. 2017 metų sausį Silje pagimdžius antrą dukterį, „Barnevernet“ prisistatė ligoninėje. Šios moters istorija – tik viena iš daugybės tragedijų, dėl kurių tarptautinė bendruomenė jau seniai pasmerkė Norvegiją.
Daugiau: respublika.lt