Tuo tarpu, kai Lietuvos valdžia visais įmanomais būdais bando susilpninti dviejų Lietuvos kultūrai itin svarbių valstybinių institucijų – Etninės kultūros globos tarybos ir Valstybinės kultūros paveldo komisijos – statusą, ieškodama būdų šias organizacijas redukuoti į vieną, dangstantis tariamais „veiklos išgryninimo“, „funkcijų dubliavimo“ ir panašiais teiginiais, Valstybės kontrolė rodo tikras problemas Seimui atskaitingos kontrolės institucijos Lietuvos radijo ir televizijos komisijos veikloje.
Valstybės kontrolė nustatė, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisija gautas lėšas naudojo pažeisdama teisės aktus. Pasak valstybinių auditorių, sąlygas tam sudarė teisinio reguliavimo spragos. Nei Visuomenės informavimo įstatyme, kuriuo vadovaujantis veikia komisija, nei jos nuostatuose nėra reglamentuota komisijos teisinė forma. Registrų centre komisija užregistruota kaip biudžetinė įstaiga, tačiau jos steigimo aplinkybės, struktūra ir nuostatai neatitinka Biudžetinių įstaigų įstatyme numatytos biudžetinės įstaigos sampratos. Komisija, vadovaudamasi Visuomenės informavimo įstatymu, patvirtino savo nuostatus, nors biudžetinėje įstaigoje tai turėtų padaryti steigėjas. Steigėjas turėjo paskirti ir įstaigos vadovą. „Dėl šių priežasčių valstybės biudžetas negauna pajamų, o darbo užmokestis administracijos darbuotojams apskaičiuojamas ne pagal biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką“, – neatitikties teisės aktų reikalavimams pasekmes apibendrino valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.
Kasmet komisijos veiklai išleidžiama iki 2,5 mln. Lt. Didžiąją lėšų dalį komisija gauna iš transliuotojų, retransliuotojų ir užsakomųjų paslaugų teikėjų, kurie moka 0,8 proc. nuo gautų pajamų, bei iš mokesčių už paraiškų licencijoms gauti nagrinėjimą, ir šių lėšų neįmoka į valstybės biudžetą. Auditoriai nurodė, kad tokia tvarka neatitinka Biudžeto sandaros įstatymo, kuriame numatyta, kad surenkami mokesčiai, privalomos įmokos ir rinkliavos gali būti perskirstomi tik per nacionalinį biudžetą.
Valstybės kontrolė nustatė, kad komisijos pajamos buvo didesnės už išlaidas, todėl ji nuolat turėjo pinigų likutį, kuris praėjusių metų pabaigoje sudarė 2,3 mln. Lt. Dalis pinigų likučio buvo dedama į terminuotus indėlius. Auditoriai nurodė, kad pagal nustatytą tvarką laisvus piniginius išteklius gali investuoti tik biudžetinė įstaiga, pagal teisės aktus turinti šią teisę. Teisės akto, kuriame komisijai būtų suteikta tokia teisė, nėra, todėl ji laisvų piniginių išteklių investuoti negalėjo.
Komisijos narių darbo užmokestis reglamentuojamas komisijos vidaus administraciniais teisės aktais, kurie tvirtinami komisijos nutarimais. Praėjusiais metais komisijos pirmininkui buvo apskaičiuota beveik 87 tūkst. Lt, nariams – po 40 tūkst. Lt. Kai kuriems komisijos nariams darbo užmokestis buvo skirtas už dalyvavimą darbo grupių veikloje, nors jie joje nedalyvavo. Nustatyta atvejų, kai nebuvo duomenų, ar darbo grupių veikla vyko, tačiau atlygis buvo skirtas.
Valstybiniai auditoriai nustatė, kad komisijos administracijos darbuotojų pareiginiai atlyginimai patvirtinti pažeidžiant Vyriausybės nutarimo, reglamentuojančio biudžetinių įstaigų darbuotojų tarnybinius atlyginimus, nuostatus. Pažymėtina, kad komisija, siūlydama spręsti teisinio statuso neapibrėžtumo problemą, jau parengė Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo ir komisijos nuostatų projektus ir pateikė Seimo komitetams bei Seimo sudarytai darbo grupei. Atsižvelgdama į auditorių pastabas komisija nutraukė laisvų lėšų indėlio sutartį. Finansų ministerijai komisija pateikė savo 2012 m. pajamų ir išlaidų sąmatą.
alkas.lt