Nuo kitų metų įsigalioja vadinamosios „Europos pilietinės iniciatyvos“ taisyklė, atverianti duris ne tik praplėsti oficialiųjų Europos Sąjungos kalbų statusą, bet ir padidinti jų skaičių – tam net nebūtina įstoti į pačią ES. Kad būtų suteiktas oficialiosios ES kalbos statusas, pagal naująją taisyklę reikia mažiausiai 1 mln. ES piliečių parašų iš mažiausiai 7 ES valstybių.
Šiuo atveju galioja ne tik „popieriniai“, bet ir elektroniniai parašai. Nesunku nuspėti, kad panašios iniciatyvos labiausiai domina Rusiją.
Šios valstybės Užsienio reikalų ministerijos Ryšių su tėvynainiais departamento direktorius Aleksandras Čepurinas neseniai radijo laidoje nė nemanė slėpti, kad Rusija būtinai pasinaudos tokia taisykle: „Kadangi esame tuo suinteresuoti, tai galime žengti labai svarbų žingsnį, stiprindami rusų kalbos vartojimo lauką Europos Sąjungoje. Tokiu atveju ES visi oficialūs dokumentai bus publikuojami rusų kalba, taip pat atsakymai į paklausimus mūsų piliečiams būtų rašomi rusiškai…“
A. Čepurino manymu, vien Baltijos šalyse realu tikėtis 20-30 proc. šių šalių gyventojų parašų. Atrodo, kad artimiausioje ateityje 23 oficialiųjų ES kalbų sąrašas gali plėstis ir ne tik rusų kalbos sąskaita – rusams sėkmingai pasinaudojus naująja ES taisykle, galbūt tą patį užsimanys padaryti ir kinai, turkai, arabai, indai…
Šalia politinės globalizmo idėjos įgyvendinimo Europa žengia kultūrinės-kalbinės globalizacijos keliu. Apie naujųjų „Europos pilietinių iniciatyvų“ galimas pasekmes – pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto Letonikos centro vadovu prof. dr. Alvydu Butkumi – „Į Europą skverbiasi rusų kalba“.
Parengta pagal ELTĄ