Pagalba Lenkijos lietuviams – per vėlai

Lenkijos valdžia pateikė būdą, kaip galėtų būti didinamas lietuviškų mokyklų finansavimas. Lietuvių bendruomenė teigia, kad paramos mokyklos sulauks per vėlai.

Finansinį priedą pavyktų įvesti anksčiausiai 2013 metais, nes biudžeto projektas Lenkijoje jau priimtas. Lietuvių bendruomenės teigimu, keletas metų – per ilgas laiko tarpas. Mokyklos jau dabar neišsilaiko. Septynios mokyklos uždarytos per pastaruosius dešimt metų, dar tris ruošiama uždaryti, liks vos kelios visame Punsko ir Seinų krašte.

Lenkijos tautinių mažumų departamento direktorius Dobieslawas Rzemieniewskis sako, jog iki šiol tautinių mažumų mokykloms iš valstybės lėšų papildomai buvo skiriama nuo 50 iki 150 proc. priedas prie paprastai mokykloms skiriamų lėšų. Naujas papildomas finansinis priedas mokykloms, kur dėstoma lietuvių kalba, pridėtų dar iki 80 proc. vidutinės vienai mokyklai skiriamos sumos. Tačiau visa tai kol kas tik svarstymai, nors šiam įstatymui jau pritarė švietimo, vidaus reikalų ir administracijos ministrai.

Bijo bankroto

Lietuvių bendruomenės teigimu, egzistuoja tos pačios neišspręstos problemos kaip prieš dešimtmetį, o po keleto metų jas spręsti gali būti per vėlu. „Prieš trylika metų pradėtos uždarinėti kaimo mokyklėlės, kur buvo ir lietuvių kalbos pamokos, argumentuojant, kad nepakanka finansavimo, o kuriant švietimo centrus Punske ir Seinuose finansavimo turėjo pakakti. Tačiau situacija nesikeičia. Pavyzdžiui, Seinuose įkurta „Žiburio“ gimnazija, jai finansavimo nepakanka. Iš Lietuvos mes gauname apie 40 proc. mokyklai išlaikyti, aplinkinės mokyklos uždarytos“, – teigia Lenkijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Irena Gasperavičiūtė.

Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas nerimauja, kad jeigu didinti finansavimą ir toliau bus delsiama, Punsko savivaldybė, dengianti lietuviškų mokyklų nuostolius, nueis į bankrotą. „Pavyzdžiui, savivaldybės, kur daug baltarusių ir kurie turi tik papildomas baltarusių kalbos pamokas, o ne moko baltarusių kalba, papildomai gauna 800 tūkst. zlotų per metus. O mes turime lietuviškas mokyklas, kartu turime vesti pamokas ir lenkiškai, bet mums papildomos lėšos yra apie 500 tūkst. zlotų. Šitą dalyką reikia spręsti“, – sako Punsko viršaitis.

Siūlo elektroninius vadovėlius

Lenkijos švietimo ministerijos atstovai prabilo apie elektroninius vadovėlius. Lietuviškoms mokykloms Lenkijoje trūksta vadovėlių: mokytis tenka lietuviškai, o skaityti – lenkiškai, ne visi vadovėliai, iš kurių mokomasi, patvirtinti Lenkijos švietimo ministerijos. „Per metus išleidžiama maždaug vieno pavadinimo knyga, o reikia mažiausiai 10 pavadinimų: lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos ir geografijos, pradinio mokymo“, – teigia I. Gasperavičiūtė.

Lenkijos valdžios atstovai teisinasi, kad tokio didelio kiekio lietuviškų vadovėlių leidimo kol kas finansuoti negali, tam deda visas pastangas, bet teks griebtis elektroninių versijų.

„Elektroninė versija yra būdas greičiau pasiekti bendruomenę. Tokį vadovėlį galima skaityti ne tik internete, bet ir kompaktiniuose diskuose, elektroninių knygų diegimas taikomas ir lenkų mokyklose. Bet mes neatsisakome ir popierinių“, – sako Lenkijos švietimo ministerijos sekretorius Miroslawas Sielatyckis.

Lietuvių bendruomenė neįsivaizduoja, kaip vaikai mokysis iš elektroninių knygų. Tai – dar vienas neatsakytas klausimas. „Ką tai reiškia? Ar tai bus kaip priedas prie popierinių vadovėlių? Viskas išlieka neaišku“, – nerimo neslepia Lenkijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė I. Gasperavičiūtė.

Lenkijos švietimo ministerijos duomenimis, lietuviai Lenkijoje pagal mokinių skaičių yra penkta tautinė mažuma.

„Lietuvos žinios”