Esminės Lenkijos lietuvių švietimo problemos

Prieš dešimtmetį pradėta Lenkijos švietimo reforma Lenkijos lietuviams pasirodė esanti katastrofiška. Tuo metu nebuvo atsižvelgta į tautinių mažumų specifiką ir poreikius. Todėl iki 1999 metų nusistovėjęs lietuvių mokyklų tinklas ėmė griūti. Beje, reikia paminėti, kad nuo 1988 metų, kai įsikūrė lietuviškos klasės Krasnagrūdos mokykloje, vėliau Krasnave, tas mokyklų tinklas tik plėtėsi. Taigi nuo 1999 metų visur: tiek Punsko valsčiuje, tiek Seinų, tiek Krasnapolio, imta ne tik planuoti uždarinėti lietuvių mokyklas, bet palaipsniui buvo tai įgyvendinama. Todėl lietuviai aktyviai ėmėsi ginti paskutines savo mokyklas. Tokia buvo Lenkijos lietuvių švietimo plėtros strategijos atsiradimo pradžia. Minėtoji strategija turėjo išgelbėti lietuvių švietimą: užtikrinti optimalų lietuviškų mokyklų tinklą, tinkamą ir kokybišką egzaminų organizavimą, reikiamus vadovėlius.

Į minėtosios strategijos nuostatų įgyvendinimą aktyviai įsitraukė lietuvių visuomeninės organizacijos ir net Lietuvos valstybė. Nuostatą centralizuoti lietuvių švietimą Seinų valsčiuje įgyvendino Lietuva, pastatydama „Žiburio“ mokyklą ir iki šių dienų prisidėdama apie 40 proc. prie jos išlaikymo.

Konferencija, skirta Lenkijos lietuvių švietimo strategijos 10-mečiui. Kalba Punsko valsčiaus viršaitis V. Liškauskas

Kodėl kilo poreikis surengti konferenciją ir aptarti strategijos dešimtmetį? Poreikis atsirado todėl, kad nuo strategijos kūrimo ir pasirašymo praėjo dešimt metų, o lietuvių švietimas vis susiduria su tomis pačiomis problemomis, kaip ir prieš dešimt metų. Taigi nors centralizuojant švietimą netekome daugumos mokyklų, pasirodo, dėl jų uždarymo sutaupytų pinigų nepakanka išlaikyti likusias. O nuo 1999 metų buvo likviduotos klasės lietuvių mokymo kalba Krasnagrūdoje ir Krasnave, uždaryta Vaitakiemio mokykla lietuvių mokymo kalba, mokyklos, kur lietuvių kalbos buvo mokoma kaip dalyko, Lumbiuose, Klevuose, Aradnykuose, Ramoniškėse. Pastaraisiais metais vis garsiau Punsko viršaitis kalba apie planus uždaryti Vidugirių, Pristavonių ir Navinykų mokyklas.

Kita svarbi, esminė lietuvių švietimo problema – vadovėlių trūkumas. Šis klausimas pasidarė ypač aktualus, kai 2009 metais buvo pradėta nauja programinė švietimo reforma. Taigi palaipsniui 2009/2010 mokslo metais pradedant pirmomis pradinės mokyklos ir gimnazijos klasėmis vadovėliai ėmė neatitikti bendrųjų planų ir, kas svarbiausia, senieji vadovėliai nėra švietimo ministro leisti naudoti mokyklose pagal naująsias bendrąsias programas. Lietuviškų vadovėlių leidyba sulėtėjo, o reforma pasiekia vis aukštesnes klases, ir vadovėlių spraga darosi vis didesnė.

Spalio 24 d. konferencija, mano įsitikinimu, šias esmines problemas turėjo spręsti. Ypač kad dar Varšuvoje ir Vilniuje Lietuvos lenkų ir Lenkijos lietuvių problemas sprendžianti švietimo ekspertų komisija kalbėjo apie minėtąją konferenciją, o ekspertų grupės nariai pristatė naują galimą tautinių mažumų finansavimo modelį. Taigi nenuostabu, kad Lenkijos lietuviai tikėjosi tokio modelio pristatymo Punske. Į pabaigą konferencijos jis ir buvo pristatytas, t. y. Švietimo ministerijos atstovė Gražina Plošajska (Grażyna Płoszajska) pristatė tautinių mažumų švietimo finansavimo analizę. Iš šios analizės aiškiai matėsi, kad pagal dabartinį finansavimo modelį savivaldybėms apsimoka turėti mokyklas, kur lietuvių kalbos mokoma kaip papildomo dalyko, o mokyklos, kur lietuviškai mokoma visų dalykų, finansiškai labai nuostolingos. Mat išlaidos nepalyginamai didesnės organizuoti atskiras klases nei tose mokyklose, kur per savaitę prisideda trys lietuvių kalbos pamokos. Tad Švietimo ministerija siūlo įvesti 0,8 koeficiento papildomą svertą, kuris būtų skiriamas tiems mokiniams, kurie mokosi ne papildomo dalyko, o klasėse ar mokyklose, kur visų dalykų mokoma tautinės mažumos kalba. Tačiau šį ministerijos projektą įmanoma būtų įgyvendinti geriausiu atveju tik 2013 metais. Mat prieš tai turėtų jį aptarti Vyriausybės ir tautinių mažumų bendra komisija, Vyriausybės ir savivaldybių bendra komisija, Seimas. Ką iki to laiko darys Punsko savivaldybė: ar dar pora metų stengsis iš paskutiniųjų išlaikyti tas mokyklas, ar ieškos lėšų kur kitur, pvz., kreipiantis į Lietuvą pagalbos, sunku pasakyti, tačiau tokia išgirsta informacija Punsko viršaičio Vytauto Liškausko nenudžiugino.

Į lietuvių pasiūlymą kuo greičiau išleisti reikiamus bent lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos ir geografijos, pradinių klasių vadovėlius gautas atsakymas, kad vadovėliai leidžiami mažu tiražu labai brangiai kainuoja. Tačiau ministerija stengsis juos leisti.

Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkė taip pat siūlė išspręsti egzaminų lietuvių kalba parengimo kokybės klausimą. Centrinės egzaminų komisijos atstovė teigė, kad žingsnis jau žengtas – užmegztas ryšys su Lietuvos egzaminų centro direktoriumi ir galvojama apie šių dviejų institucijų bendradarbiavimą rengiant egzaminų lapus lietuvių kalba. Galbūt ateityje bus pasirašyta abiejų šių institucijų bendradarbiavimo sutartis.

Mažiausio atgarsio sulaukė lietuvių bendruomenės atstovų iškeltas pasiūlymas, kad savivaldybės privalėtų iš savo biudžetų skirti paramą Seinų lietuvių „Žiburio“ mokiniams, proporcionaliai tokią, kokią skiria lenkiškų mokyklų mokiniams iš savo (t. y. savivaldybių) biudžeto. Į šį pasiūlymą svečiai reagavo aiškiai ir vienareikšmiai – kad dėl finansų stokos nemato galimybės iš savo biudžetų skirti papildomų lėšų lietuvių švietimui.

Spalio 24 dieną Punske vykusioje konferencijoje, skirtoje Lenkijos lietuvių švietimo plėtros strategijos dešimtmečiui aptarti, dalyvavo Lenkijos švietimo ministerijos valstybės sekretorius Miroslavas Sielatyckis (Mirosław Sielatycki), Vidaus reikalų ir administracijos ministerijos valstybės sekretorius Vlodzimiežas Karpinskis (Włodzimierz Karpiński), Palenkės vaivada Maciejus Žyvno (Maciej Żywno), Balstogės švietimo kuratorijos direktoriaus pavaduotoja Vieslava Cviklinska (Wiesława Ćwiklińska), Centrinės ir apylinkės egzaminų komisijų atstovės, Lenkijos ir Lietuvos švietimo ekspertų komisijos Lenkijos pusės nariai, savivaldybių atstovai, Lenkijos lietuvių organizacijų vadovai, mokyklų direktoriai. Keista, kad į konferenciją nebuvo pakviesti Lietuvos pusės švietimo ekspertai, kurie dirba bendroje grupėje su lenkų švietimo ekspertais. Tokiu būdu jų patirtis, kaip Lenkijoje dirbama su tautinėmis mažumomis, būtų prasiplėtusi. Todėl sunku suprasti, kodėl organizatorė, t. y. Vidaus reikalų ir administracijos ministerija, nepakvietė svečių iš Lietuvos.

Irena GASPERAVIČIŪTĖ, „Aušra“, 2011/20

43 atsakymai į “Esminės Lenkijos lietuvių švietimo problemos”

  1. Romas:,,Atleisk,bet aš nemačiau baisios neapykantos“-mokyklų,laikraščių,teatrų,bibliotekų,draugijų uždarymas iškarto,kai tik Lenkija okupavo Suvalkiją.Lietuvių išvarymas iš Seinų bazilikos 40-čiai metų,lietuvių daužymas lazdomis už meldimąsi lietuviškai,lietuvių žudymas,dabartinis mokyklų uždarinėjimas,masinis melas ir šmeižtas Lenkijos laikraščiuose ir RTV.Akcijos,panašios į Berzniko klebono.Paminklų ir lentelių tepliojimas,prasidėjęs dar PRIEŠ tai,kaip Lietuvos lenkas nukabino Lietuvoje vieną lentelę.

  2. Matai Lietuviai neatėmė žemės Vilniaus krašte iš Lenkų, tai jie bandė ir net bando) atimti iš Lietuvių.

  3. Lenkiškų futbolistų nupjautomis žydų galvomis palikuoni,kur tavo mėgiamas ,,ad rem,bet ne ad personam“?Kai nėra proto surasti argumentams,tai ir įžeidinėjimai tinka?Gausi velnių nuo savo viršininkų,kad nepajėgi lietuviui argumentuotai atsakyti ir tik griauni lenkišką propagandą.O iš čia nevarysiu,man labai patinka,kai tu keikiesi ir įžeidinėji,demonstruodamas absoliutų bejėgiškumą.

  4. ,,Mokyklas uzdarniejo nes truko mokiniu“-1920 metais uždarė VISAS lietuviškas mokyklas,nes trūko mokinių?Vien tik Seinuose jų buvo 300.O kur dar aplinkinių kaimų uždarytos lietuviškos mokyklos?
    ,,atidarinek dabar,gera proga“-o pinigų iš kur paimti,ar vėl iš Lietuvos?
    ,,Pritraukė 60 mokiniu iš viso Seinu krasto“-tu gal nustebsi,bet kompaktiškai gyvenančių Lietuvos tuteišių mokyklos kaimuose ir mažuose miesteliuose ne ką didesnės,svyruoja VIDUTINIŠKAI tarp 90 ir 118 mokinių,yra ir gerokai mažesnių.O juk tuteišių beveik 250000!!!Tai ne vargani 15000 lietuvių Lenkijoje.
    Dėl suklastotos ir šovinistinės Lietuvos istorijos Lietuva NIEKADA neturėjo priekaištų,o Lenkija turėjo sočiai.Aš jau tau rašiau,ką apie Lenkiją ir jos istoriją rašė Lenkijos pasididžiavimai,jei nori,galiu pakartoti.Kartu parašysiu,ką apie Lenkiją rašė jos sąjunginkai.

  5. O kur tavo mylimas ,,ad rem,o ne ad personam“?Ar jis galioja tik lietuviams,o lenkiškiems žydų galvų spardytojams negalioja?

  6. ne visi tamstos humorą supranta … Kartais – net ir autorius. 😉 😉 😉 😉 😉

  7. Ypatingo burio palikuoni, atnesdineji cia savo kompleksus, piktuma ir bukuma. Taigi varyk is cia.

  8. Del okupacijos Seinu krasto – gal ir 1919-20 metais buvo tokis noras, bet dabar nekas nei gali nei nori prisijungti. Lietuviu ne daugiau negu 5000 tukst, taigi jie ne turi jokios jegos spresti, o netgu jeigu spresti tai pasiliktu lenkijoje, nes sovinistiniam rezervate is kur visi bega, kur negrazi nacistai gyvena, kur daugiausia pasaulyje savizudybiu, zmogzudystu, autoavariju ir t.t. pasaulyje NEKS nenori gyventi. Spajaudau ant neadertalu sali, kokia yra lietuva. Tegul kuo greiciai mirsta.

  9. Kraštieti,man teikia malonumą demonstruoti viešai jo melą.Ypatingai,tokį akivaizdų,kai pliurpia apie lietuvių gaujas,plėšiančias lenteles nuo namų,apie Lietuvos TV,šitą organizavusią.Kai visi puikiai žino,kad vienintelę lentelę nuėmė Šalčininkų lenkas leidus namo šeimininkui,o vaizdą transliavo privati komercinė TV,tai yra labai puikus Lenkijos propagandinės mašinos metodų demaskavimas.Kitais atvejais,ne tokiais akivaizdžiais,labiau rafinuotais,panašiais į tiesą,lenkiškos propagandos gavėjas susimastys,o gal čia kaip su tomis lentelėmis,vėl meluoja?
    Taip kad diskusija tikslinga ir naudinga.

  10. Jau tau atsakysiu, klumpakoji is tvarto.
    Mokyklas uzdarniejo nes truko mokiniu. Jeigu yra tiek daug norinciu tai atidarinek dabar, gera proga. Atidare Seinu ziburio mokykla. Ir sis lietuvybes kombinatas pritrauke 60 mokiniu is viso Seinu krasto. Apgeiletina. As situs lietuvius puikiai suprantu. Kas tai per vertybe lietuvybe. Kad mane suklastotos, sovinistes istorijos mokytu?

  11. Kaip atsatysyti AK paminkla Varenos plebonijoje, tai kal gal apie Berznika ir pakalbesim.

  12. Romas:,,Lenkai nekada ne naikino lietuviu mokyklu Punsko ir Seinų krašte“-nejaugi jas naikino patys lietuviai?Gal turi jų pareiškimus su prašymais uždaryti lietuviškas mokyklas?Puikiai prisimenu Lenkijos atsakymus į Lietuvos paklausimus,kokiu pagrindu uždaryta ta ar kita lietuviška mokykla,atsakymas vienas-ekonomika ir finansai,optimizacija.
    Jokio teisinimosi,kad lietuviai patys prašo uždaryti,arba patys uždarinėja,niekada iš Lenkijos nebuvo.Gal ir 1919-20 metais,kai Lenkija atplėšė kraštą nuo Lietuvos,lietuviai irgi patys uždarė visas savo mokyklas,laikraščius ir draugijas?Gal jie patys save daužė lazdomis prie bažnyčių,už tai,kad meldėsi lietuviškai?O kai Stalinas po karo privertė vėl jus atidaryti lietuviškas mokyklas,tai ko lietuviai taip masiškai puolė į jas,jeigu jie nenori lietuviškai mokytis?

    ,,Ka vadini okupantu punsko ir seinu krasto?Lenkija?“-o tai nuo ko lietuvių savanoriai gynė šitą per amžius Lietuvos ir lietuvišką kraštą 1919-20 metais?Gal nuo marsiečių?

    ,,Jeigu butų referendumas“-jeigu bobutė turėtų kiaušinius,tai būtų diedukas.Pirma suruošk referendumą,paskui pliurpk.

  13. Ar taip ,,susitvarkysit“ su Berznikų klebonų,kaip ,,tvarkotės“ iki šiol?Kol kas jam tik 100% pritarimas ir palaikymas.Tiek eilinių lenkų,tiek Lenkijos valdžios,tiek bažnyčios.

  14. Tai Lenkijos lietuvių vardu tikiuosi jau nekalbėsi?Pastabų iš jų gavai pakankamai.

  15. Tai buk geras ir nediskuotok. Man butu didelis dziaugsmas, kaip tu ir Viktoras neatsakynetu ir nerasytu cia. Jusu piktumas ir kvailumas cia ypac gilus atrodo. Lietuvoje ne taip aiskai, bet kaip isvaziuojat kur su savo mastyuma, tai aiskai matosi kaimiska mastyma.

  16. Viktorai, ‘r’ yra provokatorus, ir su juo nereikia diskutuoti. Kaip pastebėjote, jis yra nusamdytas (kas gali paneigti, kad tam tikrų tarnybų) ir stengiasi lietuvius provokuoti. Su tokiais kaip ‘r’ diskutuoti tikrai neverta ir netikslinga

  17. Acha, tai jeigu, tau rytoj komunistai atims zeme ir tave pagal ju ivestus istatimus reiks vaziutoi i Sibira prekiniu vagonu, tai irigi sakysi dura lex sed lex?
    Istatymai turi atitikti zmogaus teisems ir tautinu mazumu teisems, kurie yra europoje.

  18. „R“ rašei: ESveikinu PUnsko valsciaus zmones, kad nusprende vel pakabinti dvikalbes vietoviu lenteles.
    Tik dabar apie sita suzinojau is lenkiskos spuados. Labai geras sprendimas, nes tokia teise mums priklauso. Ir tegul tai buna pavyzdys politikams is Lietuvos.“ … „Patikrink zodyne, jeigu ne zinai kas tai reiskia.“

    dura sed lex

  19. Lenkai nekada ne naikino lietuviu mokyklu Punsko ir Seinu kraste! Kas norejo ejo i mokykla lietuviska, kas norejo i lenkiska. Jeigu yra norinciu tai savivaldybe kuri turi pilna kontrole tokia mokykla atidarys. Gali savo pasysakymose ne kartoti palyginimu su kiaule, nes tai rodo tiktai tavo kulturos brokus? Jokias uzdarymas lietuvisku mokyklu musu rajone nevyksta, sakau viskas yra savivaldybes rankuose, o savyvaldybe valdo lietuviai pusnko rajone. Lietuvybe daugiausai skaldo lietuvos valdzia ir lietuviu maza kultura. Kam eiti mokytis kalbos kuri nyksta ir jokios is jos pramses. O sitie kuria ja vartoja tokio zemo intelekto ir kulturos, kad negali sakino be piktuma parasyti.
    Gyventi kokiam sovinistiam pasaulyje, o lietuviskoje sieloje tiktai depresija, pitkumas, baisi kompleksai ir sovinizmas.
    Sakau tau, cia lietuviskos mokyklos atidarineji kuri nori, jeigu yra 7 norinciu gali atidaryti klase. Mokyklos turi palengintos kriterijos ir daugiau pinigu. Neks mokyklu nelikvidavo, nebuvo norinciu tai reikejo jus uzdaryti. 50 % tai reiskai apie 7 mokyklos uzdarytos, nes nebuvo norinciu. Ka vadini okupantu punsko ir seinu krasto? Lenkija?
    Mes cia laimingi kad gyvenam lenkijoe, nes tai vakarai paliginant su lietuva ir jeigu butu referendumas, dauguma lietuviu pasysakytu uz lenkija, jiegu ne visi.

  20. Kas tau su situ Berzniku klebonu, is su atsiprasymais? Tikrai apgeiletina tauta. As siliau susitaikyti lietuvos valdzioj su vietinais lenkais. Kodel tu visa laika nori kalbeti musu vardu – tai reiskia lenijos lietuviu? Ar tu nors esi lenijos lietuvis? Abejoju? Su berzniku klebonu susitvarkysim patys.

  21. vel argumentum ad personam, o ne ad rem. Matau diskusijos kulturos pagrindai zinomi Europoje nuo Graiku laiku pas lietuvius dar nezinomi. 🙂

  22. moki israiksi savo minti placiau? nors vienu sakiniu? As suprantu, kad lietuviams lietuvoje neprigimta yra kultura ir neaukstas ten issilavinimas, bet pamegink reiksti mintis zodzias.

  23. gali rasyti apie problemas ir dalykus, o ne apie mane, klumpakoji komplekse? Vel lietuviskas, kaimskas mentalitetas. Argumentum ad rem o ne ad personam. Patikrink zodyne, jeigu ne zinai kas tai reiskia.

  24. Komisija atvaziavo nes norejo patikrinti situacija lenku lietuvoje ir lietuviu lenkijoje. Mes ju nesaukem. Kodel tu geriau zinai musu padeti nei mes patys? Tikrai kaip su lietuvos lenkais – lietuviai geriau kas jam geriau ir kokia ju padetis.

  25. Siūlau parašyt laišką Lietuvos politikams o geriausia iš vis prisidėti prie Lietuvos Lenkų rinkimų akcijos, būtum pats geriausias patarėjas, komentarų internete rašytojas. Kažin ar pavyktų laišką parašyti o dar Lietuviškai, tamsus miškas būtų.

  26. Romas:,,Mums pinigu tikrai netruksta,nei mokykloms,nei veiklai.“-taip žinoma,o ES komisija atvažiavo pas jus šiaip sau,iš smalsumo,pažiūrėti kodėl lietuviams taip smarkiai netrūksta pinigų.

  27. Romas:,,Del Vilniaus etnocentrines politkos mes cia insyksmy…“-Didysis istorike,vienas iš didžiausių lietuvybės naikinimų okupuotose Suvalkijos teritorijose prasidėjo 1999 metais,kai lenkai pamatė,kad vis daugiau lietuvių eina į lietuviškas mokyklas.Paskutinės papildomos lietuviškos klasės buvo atidarytos 1988 metais Krasnagrūdoje ir Krasnave.Po to prasidėjo lietuviškų mokyklų naikinimas,kuris tęsiasi iki šiol,nors uždaryta jau 50% lietuviškų mokyklų!Kokia ,,Vniaus etnocentrinė politika“,jegu tuo metu Lietuvoje dar buvo rusų kariuomenė?Nežviek aip kiaulė,kai Lietuva uždarys pusę lenkiškų mokyklų(o taip tikrai bus),nes joks okupantas jums neliepė prieš 20 metų naikinti lietuviškas mokyklas.

  28. Lenkas ,,r“ visai nenori diskutuoti tautinių mažumų švietimo tema,todėl ir nusuko į kitą temą.Šis manevras labai populiarus profesionalių interneto darbuotojų tarpe.Aiškiai čigonas iš Suvalkų yra Lenkijos valstybės apmokamas,gal net kokios šovinistinės tarnybos.Vien jo užsiangažavimas kalbėti visų Lenkijos lietuvių vardų jau daug pasako.Jau ne kartą vietiniai lietuviai jį murkdė į jo lenkišką mėšlą,kaip priteršussį kačiuką,bet vis tiek jis kalba jų vardu.

  29. Romai,ar siūlai lietuviams apsigalvoti ir susitaikyti su falsifikatorium ir livofobu Berzniko klebonu,su ji palaikančiais lenkais ir Lenkijos bažnyčia bei valdžia?Tai gal pirma Lenkija turėtų panaikinti falsifikacijas,nubausti falsifikatorių ir jo padėjėjus,atsiprašyti lietuvių?Mes mielai susitaikysim,kai neliks samoningo šmeižto,palaikomo Lenkijos valstybės.

  30. Sveikinu PUnsko valsciaus zmones, kad nusprende vel pakabinti dvikalbes vietoviu lenteles.
    Tik dabar apie sita suzinojau is lenkiskos spuados. Labai geras sprendimas, nes tokia teise mums priklauso. Ir tegul tai buna pavyzdys politikams is Lietuvos.

  31. Na o po tokių savo žodžių gali jau sugiedoti Lenkijos himną … tik nepamiršk pridėti „Wilno nasze“ 🙂

  32. Lenkijos lietuviai visiskai palaiko lietuvos lenkus! Kovokit uz savo teises. Kodel turit laiktyti egzamina lygu jeigu programos buvo skirtingos? Neturit! O lenku kalbos egzaminas yra butinas, nes tai lenkiska mokykla! Laikykites lenkai, cia jau visiems lenkijoje tapu aisku kad lietuviu savavalia i lenku nekinimas pasibaige. Lietuviai paaeme zeme, paame pavardes dabar nori paimit mokyklas. Zemgrobiai ir sovinistai!

  33. Atleisk, bet as nemaciau baisios neapykantos iki paskutiniu ikykiu, o ypac laidos As Myliu Lietuva, kur lietuviai plese lenteles. Gal but ir kapu isteplojimas tai kitas epizodas sitos laidos, kuri turi skatinti patriotizma? Mes lenkai lietuvoje tikrai neko nereikalaujam is lenku, tiktai kad lietuva sutvarkytu lenku tautines mazumos problemas. Nes ju problemos automatiskai daro mums problemas, tokis jau mechanizmas sujungtu bludu.

  34. Romai – čia tu savo chamišką mentalitetą demonstruoji? Čia tavo lenkiškumas taip pasireiškia? Nebevark, apie tave visi jau turi susidarę pakankamą nuomonę. Perskaityk bent šitą straipsnį prieš rašydamas eilinį kartą niekus. Nebent tu esi samdytas šūdžius ir tokiu būdu uoliai atidirbinėji pinigus, tačiau net ir tokiu atveju tavo darbdaviai pasirinko per kvailą darbuotoją 🙂

  35. ,,r“ pagaliau apsispręskite kokios tautybės esate. Vieną kartą rašote, kad esate lietuvis , kitą kartą gi teigete jog lenkas. Palikite lenkijos lietuvius ramybėje, nes apie juos tiek žinote ir menatęs kiek k….ė apie žvaigždęs.Lenkuose neapykanta lietuviams,baltarusiams ,ukrainiečiams,žydams ir kitoms tautinės mažumoms buvo skleidžiama nuo šimtmečių. Kaip kunigai ir dvarponiai juos vadino nėra reikalo rašyti nes visi gerai žinome. Dar ir dabar ne kartą svetainėje lenkai panašiai pasisako. Mūsų krašte pav. Berzninke 1904 m. supyke lenkai prie bažnyčios lazdomis daužė lietuvius giesmininus. Tada sužeistų lietuvių buvo 18, iš kurių 4 vos nemirė. Kurį laiką ta bažnyčia buvo uždaryta. Tai buvo lenkų kerštas lietuviams už tai kad bažnyčioje meldėsi lietuviškai. O panašiai buvo beveik kiekvienoje parapijoje, kur lietuviai norėjo melstis lietuviškai. Dabar gi Berzninko kapynyne lenkai viešai tyčiojasi iš leituvių ir ten palaidotų lietuvių karių.Tai kas pagaliau skleidžia neapykanta kitiems? O gal reikėtų Rasų kapinėse taip pat pažeminti( kaip lenkai daro Berzninke) ten palaidotus lenkų karus? Gal tik tuomet susiprotėtut! Na bet reikia turėtį protą o ne ….. .

  36. Sakau tau durinau 1000 karta nesikisk i musu lenku lietuviu reikalus. Mums pinigu tikrai ne truksta, nei mokykloms, nei veiklai. O jeigu ne dotacijos ar is Lenkijos ar is Lietuvos vyriausybe tai lietuviskai nejtu lenkijoje nei vienas laikrastis nei ne veiktu sitas portalas, asile.

  37. štai Lenkija laikraščiui ne savo valstybės teritorijoje, ne savo piliečiams – pinigų atranda, nors rodos – laikraštis turėtų gyvuoti iš reklamos ir skaitytojų, tačiau ne – jis jokiu būdu negali nustoti gyvuoti, net jeigu ir poreikio tokio gyventojų tarpe nėra, tik jau ne Lietuvoje …. O lietuvių – Lenkijos piliečių švietimui pinigų nepakanka. Pernelyg daug dviprasmybių. Man beje įdomu ir kitkas – o kokia kitų Lenkijos tautinių mažumų padėtis – ar tos pačios bėdos?
    „Portalo (DELFI) duomenimis, Lenkijos URM laikraščiui perduos 100 tūkst. zlotų. Dienraštis 2011 metais jau gavo 323 tūkst. zlotų, kai pagal leidėjo skaičiavimus, laikraščiui išleisti reikėtų mažiausiai 800 tūkst. zlotų.
    „Tai labai gera naujiena, labai džiaugiamės“, – Rp.lt pasakė Zygmunt Klonowski, vienas iš laikraščio savininkų.Rp.pl rašo, kad „Kurier Wilenski“ problema yra tokia pati, kaip ir visų lenkiškų leidinių, leidžiamų buvusiose SSRS šalyse, – jie neturi galimybių gauti vietinės valdžios paramą.
    „Mes, kaip URM, esame atsakingi už lenkiškos politikos realizavimą, tačiau paramą užtikrina kažkas kitas“, – pasakė R. Sikorski, užtikrindamas, kad laikraščiui „Kurier Wilenski“ skyrė tiek, kiek galėjo.“
    Jeigu pasidomėtumėte – neabejotinai pastebėtumėte, kad tas leidinys, „realizuojantis lenkišką politiką“ Lietuvoje yra pertvinkęs antilietuviškumu ir tik skatina susipriešinimą tarp lietuvių ir lenkų.

  38. lenke „r“ – tamsta gal net nepastebėjai, kad straipsnis tai visiškai apie kitką, nei čia pats komentuoji … gal ne čia patekai? 🙂
    Tau kaip lenkui – ar ne gėda dėl tokių Lenkijos veiksmų tautinių mažumų švietimo srityje? Beje – pats savo komentarais ir skatini nesantaiką, kaip gali lietuvis tokius kaip tamsta gerbti? …

  39. Ir nebukim aklas lietuvos valdzios ginklas, ne maciau cia nei vieno straipsnio kuris sauktu lietuvius kad apsigalvotu ir susitakitu su lenkais. Sitas portalas yra grynas lietuvos valdzios atspindys, nes visi lenkijos lietuviai nesupranta sovinistes lietuvos valdzios politkos.

  40. Dzidziausias problemas lenkijos lietuviams tai yra Lietuviu sovinizmas lietuvoje. As kaip lietuvis is Lenkijos kuris buvo lietuvoje tai sita labai geriai maciau, kad lietuviai netgi jaunos kartos yra labai kompleskuoti ir antilenkiski. Del Vilniaus etnocentrines politkos mes cia insyksmy nes neks ne nores prispazinti i lietuvybe, kaip jau masiskai daro lietuviai emigracijoje kurie slepia savo tautybe kaip gali.

Komentarai uždrausti.