Lenkai grįžo į šimtmečių mitą
„Pagrindinis prietaras nūdienio lenko širdyje toks: lietuvis – tai keistas lenkas. Lietuvos lenkas. Arba toks lietuvis, kuris yra didis lenkas: kaip antai Jogaila, Mickevičius, Pilsudskis. Visi gimę Lietuvoje, Lietuvą tėvyne vadinę. Tik tarę: Litwo“, – šiandien skelbia rašytojas, filosofas Arvydas Juozaitis.
Galbūt tai tik giminės legenda, nors dabar lenkiškuose (ir ne tik) genealogijos puslapiuose visi tie Mickevičiai rašomi per brūkšnelį Rimvydai-Mickevičiai (kartais Rimvydą rašant kabutėse), neišskiriant ir pačio Adomo Bernardo – tą taip pat galima rasti, paieškojus per google. O ir pačių protėvių vardų bei jų gyvenamosios vietos juk iš piršto neišlauši – turi būti kažkoks pagrindas.
Neturėdamas bajorystės, jo tėvas ne tik kad jokių mokslų nebūtų baigęs (juolab, nedirbęs advokatu) ir vaikų į mokslus leidęs, bet nei pats, nei jo protėviai niekur iš gimtųjų vietų nebūtų išvykę iki pat baudžiavos panaikinimo. Prisipažinsiu, niekur nesu girdėjęs abejonių dėl Mickevičiaus kilmės (bet labai ir nesidomėjau) ar dėl ją pagrindžiančių dokumėntų nebuvimo.
Nesu nei istorikas, nei jo biografas, bet nemanau, kad genealoginių duomenų nėra. Galbūt, jei nesudegė, bažnytinėse knygose įrašų galima rasti. Man įtarimą keltų nebent tai, kad tas pirmasis neva Rimvydas, yra iš Mickų kaimo (o ne iš kokių Rimvydonių ar Rimvydiškių) ir žinomas tik nuo 17 a. (jei būtų 16 a. pradžia, tai dar dar). Ir dar tai, kad iš vieno istorijoje iš tiesų žinomo Rimvydo kilo visai kita Vytauto ir šiek tiek vėlesniais laikais įtakinga giminė (iš tiesų, net kelios, bet ne Mickevičių). Nors, ar maža šiandien Lietuvoje žmonių, vardu Rimvydas? Analogiškai galėjo būti ir anksčiau… Gal dar išplauks kokie nors dokumentai, kuriuose bus paminėtas koks nors Mitko Rymavidovičius – tada jokių abejonių neliks.
Palandžiojau po lenkišką GOOGLE ir Vikipediją,po kitus straipsnius.Faktai tokie:
1.Mickevičius pats asmeniškai apie savo ir tėvų tautybę informacijos nepaliko.
2.Mano tvirtinimai,kad Mickevičius pusiau mozūras,pusiau lenkas,realios vertės neturi,kadangi tai yra ne jo žodžiai,o Ksavero Branickio,poeto rėmėjo.Branickis jokių įrodymų nepateikė,tik žodžius,kad jam tai sakęs pats poetas.Mickevičius gi Branickio žodžių nepatvirtino,bet ir nepaneigė.
3.Kas dėl poeto kilmės iš lietuvių Rymvidų,skamba gana įtikinamai,bet tai tik versija,tegul ir rimta.Žinant,kad bajoriška kilmė anais laikais buvo raktas į gyvenimo aukštumas,kad jos buvo siekiama bet kokiomis priemonėmis,nesant akivaizdžių šeimos genealoginių dokumentų,rizikinga kalbėti ne tik apie lietuvišką Mickevičiaus kilmę,bet ir apie jo bajorystę.
kažkodėl ankstesnių atsakymų neįdėjo (matyt, kad buvo internetinės nuorodos?). Dėl paties Mickevičiaus žodžių, tai teks, matyt, Jums pačiam jo ieškotis (nors jo kūryboje personažas tokiu vardu įamžintas), o kad patys Mickevičiai save kildina iš Rimvydų (kaip ir nurodžiau) – tai faktas.
Pirmasis jų, Valentinas Rimvydas-Mickevičius, 17 amžiuje gyveno etninėse lietuvių žemėse, kur iki šiol yra išlikusios Gudijos lietuvių salos – apie Rodūnę. Kadangi nuorodų nepraleidžia, atsiprašydamas lenkiškai neskaitančiųjų, pacituosiu dalį teksto iš lenkiško puslapio, kuriame pateikiamas Mickevičių „rodowód“:
„Mickiewiczowie spod herbu „poraj” o przydomku „Rymwid” to drobna i dość uboga szlachta mieszkająca co najmniej od XVI wieku do przełomu XVII i XVIII w powiecie lidzkim. Nazwisko Mickiewicz kojarzono z białoruskim imieniem Mitko, Micko będącym popularnym wśród szlachty litewsko-ruskiej w XV i XVI w. na Żmudzi, Wileńszczyźnie, Orszy. Często spotykano nazwisko Mickiewicz, Mickowicz, później także Mickievičius. Nosili je Białorusini, Tatarzy, ale także Litwini. Powiat lidzki, a szczególnie okolice Radunia, w wiekach XVII i XIX zamieszkany był głównie przez ludność litewską. Przydomek „Rymwid” jest pochodzenia litewskiego. Najdawniejszym przodkiem znanym z podań rodzinnych był Walenty Rymwid Mickiewicz, dziedzic wsi Mickowe w powiecie lidzkim parafii raduńskiej. Jego syn Krzysztof pod koniec XVII w. przeniósł się z powiatu lidzkiego do ziemi nowogrodzkiej….“ ir t.t.
Nesu A.Mickevičiaus biografijos specialistas, tad pasikliaunu enciklopedinėmis žiniomis – apie tai galima rasti lietuviškoje wikipedijoje (beje, „kažkodėl“ lenkiškoje apie tai neužsimenama – tikra mįslė ar greičiau „mįslė“).
Taip pat apie Rimvydus-Mickevičius galima rasti ir įvairiuose genealogijos puslapiuose (beje, ir lenkiškuose), pvz. http://www.genealogia.okiem.pl/mickiewicz.htm (netgi tiesioginis Adomo protėvis, g. ~1680 m. Valentinas jau įvardijamas „Rimvydu“-Mickevičiumi, yra ir dar anksčiau gimusių, pvz. Kristupas, g.~1840) arba Didžiojo Seimo palikuonis vienijantis puslapis http://www.sejm-wielki.pl/b/6.563.56 , kur ir pats Adomas įvardinamas Adomu Bernardu Rimvydu-Mickevičiumi. Net jei Rimvydas būtų legendinis protėvis, jis turėjo būti žinomas ir 19 a., nes bajorija pasakojimus apie protėvius (ypač, apie giminės pradininką), perduoda iš kartos į kartą (beje, niekur neteigiau, kad pats Adomas taip rašė, todėl nurodyti konkretaus laiško ar dokumento negaliu). Kadangi jis nėra man giminaitis, tokios informacijos man pakanka, kitiems, manau, irgi – jau greičiau reikėtų labai pasistengti, norint pagrįsti versiją, kad Mickevičiai sąvęs nekildino iš kažkokio Rimvydo ir tai vargu ar pavyktų.
Aš nesu A. Mickevičiaus biografijos specialistas ir negaliu pasakyti, ar pats Adomas taip teigė (beje, aš to taip pat nerašiau), bet pati Mickevičių giminė būtent ir kildina save iš Rimvydų (Rymwid), o bajorai savo giminės pradininką (net jei jis ir būtų sugalvotas) paprastai žino ir perduoda iš kartos į kartą. Todėl, legendinis ar tikras, bet jų protėvis Rimvydas tikrai turėtų būti žinomas ir 19 a.
Apie tai galima rasti ne tik wikipedijoje (lietuviškoje), bet ir pačiuose genealogijos tinklalapiuose (taip pat – ir lenkiškuose). Pavyzdžiui, http://www.genealogia.okiem.pl/mickiewicz.htm , pagal kurį tiesioginis Adomo protėvis yra Valentinas „Rimvydas“ (kažkodėl kabutėse)-Mickevičius (g.~1680 m.), nors Rimvydų-Mickevičių buvo ir gimusių anksčiau (pvz. Kristupas, g. ~1640 m.).
Kitame puslapyje, jungiančiame Didžiojo Seimo palikuonis, pats Adomas tiesiogiai įvardijamas Adomu Bernardu Rimvydu-Mickevičiumi (http://www.sejm-wielki.pl/b/6.563.56 ).
Kadangi sąmokslo teorijomis nelabai domiuosi, o jis pats man tikrai nėra giminė, šios informacijos man pakanka – jau greičiau reikėtų ieškoti informacijos (dokumentuotų faktų), norint ją paneigti nei avirkščiai. Kodėl tai nutylima lenkiškoje wikipedijoje, tai mįslė (arba „mįslė“ 🙂 ).
Pirma kartą girdžiu,kad Mickevicius pats save kildino iš lietuvių Rimvydų,kur apie tai galėčiau paskaityti?Paskaityti,aišku,paties Mickevičiaus tvirtinimą,o ne ,,mokslynykų“ nuomones.Tikiuosi,kad operuojate faktais,o ne lozungais,kaip Čigonas iš Suvalkų.
Dėl lietuviškos A.Mickevičiaus savimonės,pritariu pilnai.Nedaug lietuvių taip mylėjo Lietuvą,lietuvius,lietuvių kalbą ir papročius,kaip šis pusiau mozūras,pusiau žydas.Visi daugiau ar mažiau pažistami su jo literatūrine kūryba,bet labai mažai kas žino apie jį,kaip istoriką,etnografą,kalbotyrininką.Būtent jo moksliniame palikime ir atsiskleidžia pilnai jo meilė Lietuvai ir lietuviams.Būtų jis turėjęs bent lašelį lietuviško kraujo,tikrai būtų įvardinęs save etniniu lietuvių,kaip Ježi Giedroycas ir daugybė kitų ,,lenkų“,begėdiškai pavogtų Lenkijos.Nemažai esu skaitęs lietuvių tvirtinimų,kad Mickevičius lietuvis,bet neradau nieko rimto.Minėtieji Rimvydai,Mickai,tai tk spėlionės.
čia buvo ne priekaištas, o tik taip, informacijos patikslinimas. Su Jūsų mintimis negaliu nesutikti, bet būtent A.Mickevičiaus savimonė kaip tik ir buvo tiek lietuviška, kiek tai buvo įmanoma 19 a. pradžioje (matyt, vienintelis „trūkumas“ dabartinių lietuvių požiūriu – kiek per menkos jo lietuvių kalbos žinios ir jos vartojimas). Maža to, Mickevičiai net ir kildino save iš tikrų etninių lietuvių – Rimvydų, o ne iš mozūrų. Lenku jis save laikė tik pilietine prasme, kaip ir dauguma tuometinių etninių lietuvių.
Argi aš rašau,kad minėtos pavardės yra lenkiškos ar mozūriškos?Aš tik informuoju,kokias savo tėvų tautybes nurodė A.Mickevičius.Visi,kas domisi kalbotyra,žino,kad pavardės su galūnėmis ,,-evič“ ir ,,-ovič“ yra nelenkiškos.Bet ne pavardės ir kilmė apsprendžia tautybę,o savimonė.Beje,savimonė gali keistis.Aš,pusiau lenkas,pusiau rusas su nedidele lietuviška priemaiša,pirmajame savo pase tautybę užrašiau ,,rusas“,kaip ir dera tikram tuteišiui.Laikui bėgant tapau lietuviu ir lietuviais užauginau vaikus.Tokį kelią praėjo nemažai mano pažistamų ir beveik visi giminės.
Nuo kada „-evič“ ar „-ovič“ lenkiška ar mozūriška pavardė? Tai tuomet ir visi „-ovai“, „-enkos“ ir „-ukai“ – lenkai.
O A. Mickevičius ar koks Moravskis kažin ar ne tiek pat (jei ne daugiau) lietuviškai mokėjo kaip ir M.K.Čiurlionis, bet Čiurlionio lenkai kažkaip nesisavina. Sunku suprasti ir kodėl savinasi Pliaterius, o Riomerių, turbūt, ne?
Grįžtant prie A.Mickevičiaus lietuvybės, tai yra išlikę net kelios eilutės jo paties ranka iš atminties užrašytų lietuviškų dainų tekstų. Arba ko vertas vien jo sukurtas vardas Gražina?
Juokingiausia,kad žmonės,kurie aiškiai yra pasakę,kad jie yra lietuviai arba žemaičiai,lenkų be jokios gėdos ir dvejonių priskiriami lenkams.Gal dar A.Mickevičių,pusiau žydą,pusiau mozūrą ir galima vadinti lenku,bet kai lenkais vadina žemaičius Giedroycą, Pilsudskį ir daugybę kitų lietuviškos kilmės žmonių,visada skelbusių,kad jie lietuviai,tai negali atsistebėti lenkiško melo įžūlumu ir begėdyste.
A.Mickevithius deil dabartineis Lietuvos padarei daugiauseii. Nes is padarei didzhiause itaka lenkakalbems ir polonizuotiems lietuvems. Kurie gryzhe prie lietuvibeis ish naujo sukurei Lietuva.
Sutinku su tavo antruoju sakiniu, kurį galiu ir papildyti. Jis gimė ir augo, ir gyveno tuometinėje Lietuvoje, gerai žinojo Lietuvos istoriją,jo kūryba susieta su Lietuva.A. Mickevičių galima vadinti didesniu lietuviu, negu dagumą lietuvių :)Jis Lenkijoj negyveno.
Adomas Mickevičius-ne lietuvis.Labai gerbiu Juozaitį,bet lietuviu didįjį poetą galima vadinti tik politine,pilietine prasme.