Vėlinių koncertas Seinuose

Dažnai tik kartą metuose, būtent per Vėlines, prasiveria Amžinybės vartai, pro kuriuos pamatome daugiau nei eilinę dieną. Nereikia gero regėjimo, nes tuomet žiūrime ir matome ne akimis, o širdimi…

Chrizantemų žiedai nuvilnijo lyg putos

kapinių pabarstytais takeliais.

Tarsi gulbės, paminklus aptūpę,

mūsų širdis link Viešpaties kelia,

nes tik maldos atvers amžinybės duris –

atminimo šviesa jums, brangieji, nušvis…

(Justinas Marcinkevičius)

Spalio 30 dieną „Lietuvių namuose“ Seinuose minėtuvių vakaru – Vėlinių koncertu „Rudens auka“ pagerbti mirusieji. Uždegus aukurą šokio, muzikos ir poezijos pyne paminėti iškeliavę Anapilin su Seinų kraštu susiję asmenys: du mokytojai, visuomenininkai Gintautas Marcinkevičius ir Kostas Sidaris, ūkininkai sutuoktiniai Anelė ir Antanas (geras kalvis) Kuosos, pažangus ūkininkas Jonas Algirdas Berneckas, ūkininkai ir bitininkai Petras Kubilius ir Antanas Nevulis, Jurgis Sutrinavičius ir Juozas Grigutis, kovojęs dėl lietuviškų mišių Seinuose, prisimintos šiemet mirusios Motinos Domicėlė Jakubauskienė (Viršauskaitė), Aldona Ona Aleksienė (Marcinkevičiūtė), Ona Mačionienė (Kliūčinykaitė) ir šimtametės Onutė Jakubauskienė (Mačiulskaitė) bei Marijona Mackevičienė (Drūtytė), jaunuolis Donatas Latvys. Prie jų portretų minėtuvių metu užžiebtos žvakelės.

Mirusiųjų biografijas skaitė Onutė Žardeckaitė ir Petras Talandis. Renginio metu daug kūrinių pagrojo smuiku Violeta Černelytė, pianinu Juozas Sinkevičius-Nevulis, padainavo kolektyvas iš Punsko licėjaus (Seinų krašto moksleivės) ir grupė „INTRO“ iš Seinų. Šokius atliko „Žiburio“ moksleivės bei „Lietuvių namų“ šokių kolektyvas. Tarp biografijų buvo skaitoma šiemet vasario 16-ąją mirusio poeto Justino Marcinkevičiaus poezija.

Koncerto pabaigoje grupės dalyvių nunešė žvakeles prie vyskupo Antano Baranausko paminklo, prie savanorių kapų Seinuose bei Berznyko kapinėse.

Renginį rėmė Lenkijos vidaus reikalų ir administracijos ministerija.

Toks gyvenimas: mylimi žmonės išeina, tačiau lieka kiti, tad reikia džiaugtis ir mylėti juos…

Eugenija Pakutkienė