Lietuvos Seimo priimtos Švietimo ?statymo pataisos susilauk? Lenkijoje vienašalio vertinimo. Veidmainyst?s žodži? tar? ne tik ?vairi? krypči? politikai, žiniasklaida, bet ir… žmogaus teisi? gyn?jas.

Perspausdindami lenk? dienraščio ?Žečpospolita? straipsn?, norime atkreipti d?mes? ? stulbinant? mąstymą: reikia reikalauti iš Lietuvos net ne?manom? dalyk?, bet bandyti ką nors padaryti d?l lenk? Vokietijoje, kurie neturi net tautin?s mažumos statuso, b?t? klaidinga, nes gali atsitikti, kad ?vokiečiai išduos Vokiečio teisi? kortą? Opol?s ar Silezijos vokieči? mažumos atstovams.“ 

Redakcija ?Žečpospolitos? dienraštyje paviešintoms prof. Romano Wieruszewskio mintims d?l Lietuvos lenk? blog?jančios pad?ties nepritaria ir su jomis nesitapatina.

 

***

 Kokia tarptautin? teis? nustato standartus, apibr?žiančius tautini? mažum? teisi? gerbimą?

 Prof. Roman Wieruszewski: Europos žmogaus teisi? konvencija, kurią ratifikavo Europos Tarybos valstyb?s (Lietuva 2000 metais ? red.). Nustato standartus, tačiau tai pagrind? konvencija, taigi suteikia tam tikroms valstyb?ms manevro laisvę ir galimybę interpretuoti. Pavyzdžiui, Lenkija panaikino 5 procent? rinkim? slenkst? tautini? mažum? atstovams, dalyvaujantiems rinkimuose. Netur?jo tokios pareigos ir netur?jo to daryti, nes niekas mums to neprimet?. Tačiau nor?jo ir padar?. Be to, yra Europos regionini? ar tautini? mažum? kalb? aplankas, kuris susijęs su gatvi? pavadinim? ar tautini? mažum? kalb? vartojimo klausimais. Lietuva jo neratifikavo.

 Ar Lenkija paiso t? standart??

 Paiso j? labai gerai, tod?l Lenkiją gerai vertina Europos institucijos.

 O Lietuva? Ar Lietuvos lenkai teisingai sukilo, kad jie diskriminuojami?

 Aišku, nes Lietuva nesilaiko tarptautini? teisi?, nors yra konvencijos šalis ir pasirašiusi dvišales sutartis su Lenkija. Tiesa, neratifikavo Kalb? aplanko, bet konvencijoje taip pat yra ?rašas, kad kiekviena valstyb? turi gerbti tautin?s mažumos kalbos vartojimą.

 Nei mes, nei lietuviai absoliučiai negalime bloginti mažum? teisi?.

Tai pagrindin? žmogaus teisi? taisykl?.

 Lietuvos elgesys kyla iš istorin?s patirties, tačiau vis tiek ji turi pareigą r?pintis mažumos teis?mis. Šios pareigos ji nevykdo. Traktatuose rašoma apie visišką diskriminacijos draudimą, taip pat apie teisę puosel?ti mažum? tradicijas ir kult?rą bei mokyti kalbos. Kiekviena tautin? mažuma turi teisę reikalauti ?gyvendinti ?sipareigojimus, numatytus traktatuose.

 Ar prezident? Grybauskait? tur?jo teisę lyginti Lietuvos lenk? ir Lenkijos lietuvi? situaciją?

 Lietuvos prezident? pasak?, kad Lietuvos lenk? ir Lenkijos lietuvi? situacija tur?t? b?ti kaip veidrodžio atspindys, o tai didžiul? klaida. Galima tai laikyti politine pasekme, tačiau teis?s atžvilgiu ? tai klaida. Mažum? teisi? apsauga kiekvienoje valstyb?je, kuri ratifikavo Europos konvenciją, tur?t? atspind?ti tos konvencijos b?seną. Negalima leisti to, kad kai, pavyzdžiui, lenkai pablogina lietuvi? situaciją, tai lietuviai iš karto pablogina lenk? situaciją. Tiek mes, tiek lietuviai privalome šioje srityje laikytis vadinam?j? minimali? standart?.

 Ar Lietuva tur?jo teisę pabloginti lenk? mažumos situaciją?

 Galioja nerašyta taisykl?, kurioje teigiama, kad pasiektos b?senos ir kartą paskirt? teisi? nereik?t? bloginti. Tai pagrindin? Žmogaus teisi? koncepcijos tarptautin?je arenoje taisykl?. Nei mes, nei lietuviai jokiu b?du negalime bloginti mažum? teisi?. Tačiau taip pat ? kai panaikinome rinkim? slenkst? mažumoms, nereiškia, kad lietuviai turi daryti tą pat?.

 Kod?l taip sunku gerbti mažum? teises?

 Kiekviena valstyb? kitokia. Blogiausia, kai stengsim?s sumesti jas visas ? vieną maišą. Kalb?dami apie mažumas, turime atsižvelgti ? kiekvienos iš j? situaciją. Lenkija, tai valstyb?, kurioje mažumos sudaro nedidelę gyventoj? dal?, taigi, be jokios abejon?s, galime b?ti kilniaširdžiai, nes niekas mums negresia. Nebijome, kad mažumos galb?t nor?s tur?ti ypating? privilegij? arba, neduok Dieve, nor?s atsiskirti.

Tuo tarpu lietuviai turi su mumis susijusi? didžiuli? istorini? problem?. Taip kaip Estija ar Latvija su rusais, tod?l šios valstyb?s nenori, pavyzdžiui, suteikti jiems pilietyb?s. Vokietijoje yra dar kitaip, nes ten lenkai nelaikomi tautine mažuma, o imigrantais. Tautine mažuma nelaikomi taip pat turkai, o tur?t? b?ti laikomi, nes j? yra labai daug ir jie ten gyvena jau keliasdešimt met?.

 Ar Vokietijoje gyvenantys lenkai tur?t? reikalauti, kad juos pripažint? mažuma?

 Tur?t? tur?ti tam tikras teises ir netur?t? b?ti diskriminuojami. Tačiau reikalaudami turime b?ti atsarg?s, nes jeigu mes reikalausime tam tikr? teisi?, tai iš m?s? taip pat galima bus j? reikalauti. Tuomet, pavyzdžiui, vietnamiečiai pasakys, kad jie yra mažuma Lenkijoje, nes j? yra 30 t?kstanči?. Vis daug?ja ir kin?. Labai džiaugiam?s, kad yra Lenko korta. Tačiau ?sivaizduokime, kad vokiečiai išduos Vokiečio teisi? kortą, kurią gaut? Opol?s ar Silezijos vokieči? mažumos atstovai.

 Kaip veiksmingai kovoti d?l mažumos teisi??

 Be viešosios nuomon?s spaudimo, n?ra griežt? priemoni?, padedanči? ginti teises. Galb?t, pagal ES, tai pakeis Pagrindini? teisi? chartija? Šios problemos n?ra tiek svarbios, kad galima b?t? Lietuvą, pavyzdžiui, apsk?sti. Kol kas n?ra geresni? priemoni? nei tos, kurias naudojame. Tur?kime vilt?, kad tai duos teigiam? rezultat?.

Kalb?josi Katarzyna Zuchowicz

Katarzyna Zuchowicz, ?Žečpospolita?, 2011-03-31 d. Originalus pavadinimas ?Lietuvos prezident? padar? klaidą?