Albert Komar
Kaip skelbia vėlų sekmadienio vakarą paskelbti Lenkijos prezidento rinkimų „exit polls“, antrajame rinkimų ture laimėjo opozicinės „Teisės ir Teisingumo“ (PiS) partijos kandidatas Andrzejus Duda.
A. Dudos pergalė prieš dabartinį šalies prezidentą Bronisławą Komorowskį yra gana netikėta. Rinkiminės kampanijos pradžioje apklausos fiksavo beveik 60-65 proc. paramą dabartiniam prezidentui. Tai skatino prezidento ir jį parėmusios „Piliečių Platformos“ (PO) štabui vykdyti gana pasyvią kampaniją, tikintis pergalės jau pirmajame ture. Tačiau artėjant rinkimams parama po truputį blėso, kas atsispindėjo suaktyvėjusioje B. Komorowskio kampanijoje, o ypač kritikos artimiausiam konkurentui gausoje. Galiausiai pirmajame rinkimų ture paaiškėjo, kad parama kandidatams yra apylygė, kas privertė B. Komorowskį ir jo aplinką imtis dar aršesnės kritikos ir dar aktyvesnės kampanijos žiniasklaidoje.
Netikėtumai jau pirmajame ture
Pirmojo rinkimų turo sensacija buvo „antisisteminio“ Paweło Kukizo iškilimas. Dar šių metų kovo mėnesį parama P. Kukizui siekė vos 3 proc., balandžio viduryje – 6 proc., gegužės pradžioje 15-19 proc., kas atsispindėjo galutiniame rezultate. P. Kukizas liko trečias, į 4 vietą nustumdamas Socialdemokratų partijos (SLD) kandidatę Magdaleną Ogorek, kuri surinko vos 2,4 proc. visų balsų. Panašu, kad ekskomunistams saulė Lenkijos politinėje padangėje jau leidžiasi (pagal apklausas SLD nepatenka ir į Parlamentą).
Pirmasis rinkimų turas taip pat užmezgė ir naują intrigą, kam atiteks P. Kukizo balsai. Pats P. Kukizas nesutiko paremti nei vieno kandidato, teigdamas, kad tai jo rinkėjų sprendimas, o balsai nėra nuosavybė, kuria galima disponuoti. Kita vertus, parama „sisteminiam“ kandidatui galėjo suduoti rimtą smūgį savojo elektorato pasitikėjimui pačiu P. Kukizu. Tai suprasdamas, jis apsiribojo tolesne kritika valstybės institucijoms ir kandidatams bei pradėjo ruoštis parlamento rinkimų kampanijai. Abiejų kandidatų rinkiminiai štabai suprato, kad P. Kukizo rinkėjai yra jų raktas į sėkmę. Tačiau buvo galima pastebėti, kad B. Komorowskio štabas po pralaimėjimo elgėsi per daug desperatiškai. Jau kitą dieną B. Komorowskis pateikė Lenkijos Senatui pasiūlymą skelbti referendumą dėl vienmandačių rinkiminių apygardų, kuriam Senate esanti PO-PSL dauguma vėliau pritarė. Prezidentas ir jo štabas taip bandė pritraukti pirmajame rinkimų ture eliminuoto P. Kukizo rinkėjus. Tačiau toks prezidento sprendimas buvo plačiai sukritikuotas opozicinės Lenkijos žiniasklaidos ir paties P. Kukizo, kuris du kartus prezidentui buvo pateikęs analogišką piliečių iniciatyvą su keliais šimtais tūkstančių parašų ir abu kartus B. Komorowskis ją atmetė.
Rinkiminei kampanijai artėjant link pabaigos, prezidento štabas perėmė ir tam tikrus A. Dudos kampanijos elementus. Prieš pat rinkiminę tylą B. Komorowskis pateikė įstatymo projektą, leidžiantį 40 metų atidirbusiems asmenims išeiti į pensiją. Kaip rodo rinkimų rezultatai, tokie B. Komorowskio štabo sprendimai nepritraukė naujų rinkėjų, o anot ekspertų, galėjo prisidėti ir prie stabilaus elektorato pasitikėjimo sumažėjimo, nes iki tol net pats B. Komorowskis panašias iniciatyvas įvardindavo kaip populistines.
Tuo tarpu A. Dudos štabas laikėsi gan nuosaikios pozicijos ir nebandė periminėti jokių P. Kukizo pažadų ar dalinti naujus pažadus. Toks sprendimas pasiteisino, nes visos P. Kukizo ir jo rėmėjų strėlės pastarąsias savaites smigo į dabartinį prezidentą, kuris bandė kopijuoti paties P. Kukizo idėjas. Be to, A. Duda galėjo jaustis užtikrintai, nes po pirmojo turo jis liko antras tarp 18-29 m. amžiaus grupės rinkėjų, kurie sudarė ir daugumą P. Kukizo rėmėjų. Vienintelis tikslas buvo neiššvaistyti šios paramos, kas, kaip rodo rezultatai, A. Dudai pavyko.
Iki rinkiminės kampanijos pradžios Lenkijoje per daug nežinomo europarlamentaro pergalę galima vadinti sensacinga. Rinkiminės kampanijos metu buvo pastebimas įvairių valstybinių ir privačių žiniasklaidos priemonių priešiškumas šiam kandidatui. Tačiau nepaisant visko, A. Duda vykdė įspūdingą kampaniją, kuri ir atvedė jį į pergalę. Naujojo prezidento kampanija priminė Amerikos prezidento rinkimines kampanijas. Nuo rinkiminės konvencijos kampanijos pradžioje iki tiksliai atitaikytų žinučių kiekvienam regionui ar rinkėjų segmentui bei daugybės asmeniškų susitikimų su rinkėjais. A. Dudos komanda brėžė naujus standartus Lenkijos rinkiminių kampanijų praktikoje, o B. Komorowskio ir PO štabas tik reagavo.
Žvelgiant plačiau, A. Dudos pergalė parodė, kad PO ir ją remiančių pagrindinių žiniasklaidos priemonių ir visuomenės veikėjų naudojamas piliečių bauginimas „tamsiaisiais amžiais“ arba „Kaczinskio ir PiS diktatūra“ neveikia. Taip pat neveikia dar Donaldo Tusko nuosekliai diegtas mitas apie veržlią ir sėkmingą Lenkiją. Tikrovė, kurioje galima įžvelgti augančią socialinę atskirtį bei didelį nedarbą galiausiai privertė rinkėjus žvalgytis į alternatyvas. Kartais jos yra gan radikalios, tokios kaip P. Kukizas, arba šiuose rinkimuose nesužibėjęs Janusz Korwin-Mikke. Be to, A. Dudos išrinkimas taip pat leidžia manyti, kad Lenkijos visuomenei išlieka aktualios krikdemiškos vertybės ir nuosekli socialinė politika.
Didelis pasitikėjimo avansas, ypač tarp jaunimo, įpareigoja A. Dudą būti aktyviu ir nuosekliai prisiimtus įsipareigojimus vykdančiu prezidentu. Tai, kaip seksis tvarkytis su šia užduotimi, taip pat neabejotinai gali nulemti jį rėmusios partijos ateitį spalį vyksiančiuose parlamento rinkimuose, kuriuose, kaip parodė jau pirmojo turo rezultatai, tikimasi sulaukti reikšmingų pokyčių.
Kalbant apie Lietuvą, tikėtina, kad su A. Dudos išrinkimu sulauksime naujų impulsų Lietuvos-Lenkijos santykiuose. Aktyvi užsienio politika, ypač Vidurio-Rytų Europos regione, yra vienas iš svarbiausių naujojo prezidento prioritetų. Nors santykius su Lietuva A. Duda dažnai minėdavo tik „tarp kitko“, labiau pabrėždamas Višegrado regioną, tačiau tikėtina, kad tam tikri bandymai keisti santykius su Lietuva bus. Reikšmingesnių pokyčių galime tikėtis nebent po parlamento rinkimų. O kol kas naujajam prezidentui reikia linkėti sėkmės.