2015 m. liepos 11 d. mirė ALBINAS STAUGAITIS, Lietuvos partizanas, politinys kalinys, tremtinys, buv. Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkas, TS-LKD narys, LPKT bendrijos Kauno filialo ir Kovo 11-osios gatvės bendrijos steigėjas.
Albinas Kundrota (Staugaitis) gimė 1922 gruodžio 24 d. Šakių raj. Gražiškių kaime, Barzdų parapijoje. Mokėsi Barzdų pradžios mokykloje. 1944 m. baigė Vilkaviškio gimnaziją.
Albinas atsiminimuose rašė: “Hitlerininkai traukėsi iš Lietuvos, grįžo sovietinė kariauna. Vilkaviškyje apsistojo Lietuvos kariuomenės štabas, kuris traukėsi į pogrindį. Mes, aktyvieji gimnazistai, štabe pasiteiravome, ką mums daryti. Liepė likti Lietuvoje, kurti pasipriešinimo Sąjūdį, nes reikės eiti į partizanus, kovoti už Lietuvos laisvę. Mane, neturintį jokio pedagoginio pasirengimo, paskyrė pradžios mokyklos mokytoju. Sutikau, nes kito kelio nebuvo. Tuomet kartu su kitais mokytojais sukūrėme pogrindinę organizaciją Sąjūdį – kaip pasipriešinimą sovietų okupacijai. Dieną – su mokiniais, o vakare – partizanų gretose. Dalyvavau pasalose, rinkau žvalgybinę medžiagą, nes gerai pažinojau vietovę. Per atsitraukimą vokiečiai ginklų tikrai daug buvo primėtę laukuose. Štai tą Sąjūdį vadinu savo pirmuoju sąmoningu veikimu Lietuvai ginti.”
Albinas Kundrota buvo „Meškos“ būrio partizanas, slapyvardžiu Žvalgas, partizanams teikė žinias apie vietinius tarybinius aktyvistus ir stribų rengiamas operacijas. 1945 m. gegužės 12 d. dalyvavo Valkų mūšyje. 1945 m. birželio 29 d. naktį kartu su „Turklio“ būrio partizanais dalyvavo kautynėse su stribais ir rusų garnizono kariais, buvo sužeistas, gydėsi partizanų slėptuvėse. Vėliau prisidengdamas mokytojo ir kunigų seminarijos klieriko pažymėjimais atliko daug drąsių partizanų vadų jam pavestų užduočių. 1945 m. gruodžio 26 d. Albinas Kundrota buvo suimtas, tardytas Griškabūdyje, Marijampolės kalėjime. 1946 m. spalio 12 d. sovietų Karinio tribunolo nuteistas 10 metų lagerio ir 5 metus tremties. Albinas Kundrota kalėjo Kazachstano Karagandos lageriuose.
Tremtyje, Karagandoje Albinas Kundrota 1955 m. lapkričio 6 d. susituokė su tremtine Ona Staugaityte (gim. 1926 m.) prisiimdamas jos pavardę. Prieš tremtį juos siejo bendras pogrindžio darbas – Ona buvo „Meškos“ būrio ryšininkė, slapyvardžiu Baltija.
Albinas ir Ona Staugaičiai į Lietuvą grįžo 1956 m. birželio 15 d., apsigyveno Kaune.
1956 m. grįžę iš Kazachstano lagerių, pirmai galimybei pasitaikius, Albinas kartu su žmona Onute aplankė Griškabūdį, pamatė buvusį Šakių saugumo pastatą, kurio sienos aplaistytos čia tardytų žmonių ašaromis, kančia ir krauju, tarp jų 1946 m. Albino ir Onutės.
Albinas Staugaitis po 1956 metų, kai grįžo iš sovietinio lagerio, pradėjo statyti kryžius, koplytstulpius. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę A. Staugaičio dėka iškilo du kryžiai Žvirgždaičiuose (Šakių r.), trys – Griškabūdyje (vienas jų – vyskupui Juozui Preikšai), partizanams prie Merkinės, Raseinių, A. Staugaičio tėviškėje Barzdų vls., Gražiškių kaime, partizanams kapuose, Kaune, prie IX forto, Sibire mirusiems žmonos Onutės tėvams ir kitiems iš tremčių negrįžusiems, du kryžiai Anykščiuose (vienas – tremtinės sodyboje), kun. Algimantui Keinai (pastatytas jo tėviškėje). Kryžius A. Staugaitis statydavo dažniausiai veltui. Lietuvai atgavus laisvę ir nepriklausomybę Albinas Staugaitis buvo aktyvus Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos narys, rūpinosi bei statė atminimo paminklus partizanams ir kitiems krašto patriotams.
Nuo 1996 metų Kaune, Kovo 11–osios gatvės 43-iojo namo kieme, Onutės ir Albino Staugaičių iniciatyva švenčiama Žolinė. Albinas Staugaitis priešais namą pastatė menišką medžio kryžių, į Žolinę susirenka daug aplinkinių namų gyventojų ir svečių.
2004 m. sausio 7 d. Albinas Staugaitis apdovanotas Sausio 13-osios medaliu. Už aktyvią patriotinę visuomeninę veiklą Albinui Staugaičiui daug kartų padėkos raštais, atminimo ženklais dėkojo visuomeninės organizacijos ir TS-LKD.
Albiną Staugaitį prisiminsime kaip kuklų ir šiltą žmogų, Lietuvos patriotą ir kataliką, Tegul jo patrotiškumo, tautiškumo idėjos ir darbai visada išlieka mūsų atmintyje.
Albino Staugaičio palaikai bus pašarvoti Kaune prie Šv. Antano bažnyčios esančiuose laidojimo namuose, II salėje . Lankymas nuo 2015 m. liepos 14 d. 13.00 val.
Velionis išlydimas 2015 m. liepos 15 d. apie 13.00 val. į Gražiškių kapines Šakių raj.
Raimundas Kaminskas,
Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos pirminkas,
Kovo 11-osios gatvės bendrijos vadovas