Birželio 2 diena daugeliui galbūt niekuo neypatinga, nebent Tėvo dienos išvakarės, tačiau alytiškiams, kurie leidosi į kelionę po Vilniaus įdomias krikščionių vietas, ši diena paliko neišdildomą įspūdį.
Išvykos iniciatoriai – Dainavos krašto ateitininkų vietovės valdybos pirmininkas Almantas Geležius bei Alytaus šv. Brunono Kverfurtiečio parapijos klebonas, ateitininkas sendraugis Valdas Simanaitis – suorganizavo kupiną gerų bei šiltų įspūdžių kelionę. Įdomias bei žavinčias vietas aplankė Dainavos krašto Ateitininkai, Valančiukai, Kazimieraičiai, Šaulių sąjungos nariai bei šv. Brunono parapijos jaunimas. Prie šios išvykos dalyvių prisijungė alytiškis ateitininkas sendraugis Alfonsas Vitkauskas, Vilniaus krašto ateitininkų vietovės valdybos pirmininkas, teisininkas Vaidotas Vaičaitis, žinomas Lietuvoje išleistomis knygomis Alytaus kraštotyrininkas Gintaras Lučinskas, kunigas Gediminas Kijauskas SJ, buvęs Lietuvos jėzuitų provinciolas išeivijoje, Klivlendo Dievo Motinos Nuolatinės Pagalbos parapijos klebonas, Ateitininkų Federacijos tarybos pirmininkas, moksleivių ateitininkų JAV ir Kanadoje dvasios vadas, bei Miroslave reziduojančios Šv. Vincento Pauliečio gailestingųjų sesių kongregacijos vienuolės ir žinoma Lietuvos disidentė Nijolė Sadūnaitė.
Šios išvykos tikslas – ne tik bendrauti skirtingų kraštų ateitininkų organizacijai, pažinti savo, kaip organizacijos, tikslus bei iššūkius šiandieniame pasaulyje, draugaujant su artimos ideologijos organizacijomis, bet ir supažindinti jaunimą su kultūriniu požiūriu vertingomis vietomis, tokiomis kaip: Europos geografinis centras, Aušros vartai su Šv. Teresės bažnyčia ir daugeliu kitų. Šv. Dvasios cerkvėje ilsisi šventieji Vilniaus kankiniai: Antanas, Jonas ir Eustachijus. Šie kilmingi lietuviai buvo kankinami ir žuvo už Kristų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo laikais, 1347 metais. Šv. Teresės (Aušros vartų) koplyčia yra vienas iš ankstyviausių ir gražiausių Vilniaus ankstyvojo baroko architektūros paminklų, pastatytų 1650 metais. Šioje šventovėje kunigai Gediminas Kijauskas SJ ir Valdas Simanaitis aukojo šv. Mišias, todėl kiekvienas galėjo ne tik pamatyti koplyčios grožį, bet ir malda priartėti prie Dievo. Aušros vartų koplyčioje esantis Mergelės Marijos paveikslas kaip stebuklingas garbinamas jau keletą šimtų metų. Tai vienas iš nedaugelio Madonos paveikslų be kūdikio. Marijos galvą puošia dvi viena ant kitos uždėtos paauksuotos sidabrinės karūnos. Viena jų yra barokinio, kita rokoko stiliaus.
Tačiau svarbiausias šios kelionės tikslas buvo aplankyti Europos geografinį centrą, kuris yra į šiaurę nuo Vilniaus (26 km), šalia Purniškių kaimo. Norėjome pagerbti vienuolio saleziečio kun. Prano Gavėno (1918–2000), Alytaus miesto garbės piliečio, idėjos – pastatyti kryžių Europos geografiniame centre Lietuvai, kaip jauniausiai ir paskutinei Europos krikščioniškajai valstybei – atminimą.
Geografinį centrą puošia memorialinis akmuo ir skulptoriaus prof. Gedimino Jokūbonio sukurta kompozicija – balto granito kolona su žvaigždžių karūna, skirta Lietuvos stojimui į Europos Sąjungą pažymėti. Kiekvienas besilankantis gali gauti specialų pažymėjimą-sertifikatą, dėl kurio piligrimai važiuoja iš tolimiausių pasaulio kraštų. Europos geografiniame centre stovintis kryžius pastatytas 1994 metais, o atnaujintas 2012 metais alytiškio Alfonso Vitkausko bei vilniečio architekto Domininko Čiapo iniciatyva. Kryžiaus centre stebime Sibiro Madonos Mergelės Marijos paveikslo kopiją. Įdomus šio paveikslo kelias: Sibiro Kankinių Motinos paveikslą sukūrė nežinomas vilnietis, Sibiro tremtinys, iškaldamas paprastoje skardoje Aušros vartų Marijos atvaizdą ir jį pritvirtindamas prie lentos, aptrauktos raudona antklode.
Paveikslas buvo iš Sibiro išgabentas tremtinių, vykstančių generolo Anderso armijon, ir paliktas pas Lenkijos ambasadorių dr. Zavadovskį Beirute, Libane. Tarpininkaujant poniai L. Bieliukienei, paveikslą gavo Vilniaus Krašto Lietuvių Sąjunga, kuri perdavė jį lietuvių jėzuitų globai.
Tėvai jėzuitai įrengė šiam brangiam paveikslui pastovią šventvietę savo koplyčioje Čikagoje. Iškilmingas šventvietės dedikavimas įvyko 1968 m. gegužės mėnesį. Sibiro Kankinių Motinos paveikslas nuo tada ir pasitinka visus, apsilankančius Lietuvos jėzuitų koplyčioje Čikagoje.
Vertinant tai, kad 1996 m. birželio 15 d. Alytaus miesto patikėjimo Marijai Krikščionių Pagalbai aktą pasirašė Alytaus miesto vadovai (meras D. Kurtinaitis, mero pavaduotoja O. Suncovienė), Marijos Krikščionių Pagalbos parapijos garbės klebonas P. Gavėnas; galvodami, kad minėtas aktas buvo ir yra labai svarbus Alytaus tikintiesiems, kad jis gali pasitarnauti Alytaus miesto bendruomenės vienybei; norėdami įamžinti minėto akto iniciatoriaus kun. P. Gavėno idėją bei įprasminti mūsų organizacijos veiklą, manome, kad panašus Mergelės Marijos globą Alytaus miestui simbolizuojantis paminklas galėtų stovėti ir Alytuje.
Jaunimas bei juos lydintys šios išvykos organizatoriai kopė į 100 metrų aukščio Kartuvių (Šibos) kalną, esantį Aukštadvario regioniniame parke. Šis kalnas dar vadinamas „Pakartųjų sukilėlių kalnu“, kuriame pagonybės laikais vykdavo aukojimų apeigos. Baudžiavos laikais ant Šibos kalno kardavo nepaklusniuosius baudžiauninkus, o 1863 metais Rusijos caro valdžia kardavo sukilėlius.
Kas žino, galbūt ir šiame kalne mirusieji prisidėjo prie mūsų Lietuvos laisvės sėklos subrandinimo? O jeigu taip, tai kokia mūsų atsakomybė, kad laisvės vaisiai būtų naudojami atsakingai?
Nei vienas iš kelionės dalyvių neliko abejingas Lietuvos apylinkių, ypač valstybės sostinės, bei krikščioniškosios Lietuvos sūnų ir dukterų dvasiniam grožiui. Įsitikinome, jog verta prieš vykstant į užsienį susipažinti ir su čia pat, Lietuvoje, Dievo mums dovanota gamta.
Karolina Vaikšnoraitė iš Alytaus šv. Benedikto gimnazijos III ag klasės, punskas.pl
Alfonso Vitkausko nuotraukos