Kai Amerikoje pavyko susitarti dėl skolos limito pakėlimo, pasigirdo kalbų, kad tai ne laimėjimas, o pralaimėjimas. Esą JAV kasasi sau dar gilesnę duobę, užuot sprendusi problemą iš esmės. Skola pasiekė metinį JAV BVP dydį, ekonomika atsigauna per lėtai, šalis daugiau importuoja, nei eksportuoja ir kenčia dėl didelio nedarbo. Tuomet Kinija kraunasi turtus iš į ją perkeltų darbo vietų. Be viso to, reitingų agentūros svarsto, ar nepažeminti JAV skolinimosi reitingo. Tokiu atveju JAV už skolas turėtų mokėti didesnes palūkanas. Kita ekspertų grupė pritaria, kad pasaulio lyderė silpnėja, tačiau teigia, kad iki bankroto ir įtakos perleidimo Rytams – dar toli. Apie tai, kokiomis aplinkybėmis skleidžiasi šis svarbus įvykis, pasakoja LRT žurnalistė Simona Oginskaitė.
Garsusis Amerikos televizijos CNN ekonomikos žurnalistas Ričardas Kvestas (Richard Quest) JAV skolą žiūrovams bando išaiškinti lygindamas ją su kreditinės kortelės sąskaita. Žurnalistas sako, kad valstybė yra išskirtinis klientas, todėl turi platininę kortelę, garantuojančią žemas palūkanas. Ji, pasak R. Kvesto, Amerikos ekonomiką papildydavo metų metus, tačiau valstybė, kaip ir kiekvienas kreditinės kortelės turėtojas, gauna sąskaitą. Joje matome, kad šalies išlaidos kas mėnesį daugiau nei šimtu milijardu dolerių viršija pajamas. Daugiausia JAV išleidžia gynybai ir saugumui, antroje vietoje – sveikatos apsauga, po to – socialinės garantijos.
Nuo 1917 metų, kai Amerikos valstybė įsivedė savo skolos ribą, ji buvo keliama daugiau nei šimtą kartų. Šis yra 103-iasis. Pavyzdžiui, Ronaldas Reiganas (Ronald Reagan) savo skolos ribą pakėlė 18 kartų, nes smarkiai sumažinęs mokesčius, tiesiog nesurinkdavo biudžeto, o G. Bušas (George Bush), įtraukęs šalį į du karus ir gerokai padidinęs šalies deficitą, šią ribą prašė kelti septynis kartus. Taigi tai įprastas procesas, tačiau šį kartą jis sukėlė tam tikrą krizę. Viena vertus, dėl to, kad tai sutapo su artėjančiais prezidento rinkimais, tad kiekviena partija debatus norėjo išnaudoti saviems interesams ir tempė iki paskutinės minutės. Kita vertus, šis prašymas sutapo su pastaruoju metu vyraujančiu nerimu dėl valstybės gebėjimo išsimokėti tokio dydžio skolą, kai ekonomika auga lėčiau, nei tikėtasi, ir sunkiai sekasi kovoti su nedarbu.
„Na ir kas, kad jie pakėlė skolos ribą, tai juk kapo duobės gilinimas“, – taip eilinį prašymą skolintis vertina vienoje amerikiečių laidoje kalbintas apžvalgininkas Maiklas Džonsas (Michael Jones). Jo teigimu, skola pasiekė tokį dydį, kad šalis nesugebės jos grąžinti, nebent imtų taupyti ir didinti mokesčius. „Jie tiesiog didina skolą ir akivaizdu, kad pasiekė tokį lygį, kad Amerika nesugebės jos grąžinti. Visi politikai tik tempia gumą iki kitų rinkimų, tai tas pats kaip nuspirti skardinę į gatvės kampą, užuot ją pakėlus. Niekas nesiima problemos spręsti iš esmės“.
Ekonomikos profesorius iš Londono Rodnis Šekspyras (Rodney Shakespeare) taip pat negali pasakyti nieko gero nei apie pasiektą susitarimą, nei apie Amerikos ekonomikos perspektyvas: „Amerika ima panašėti į bananų respubliką, skirtumas toks, kad bananų respublikos turi bananų. Amerika artėja prie socialinio ir ekonominio žlugimo. Tenkindama siaurus tam tikrų grupių interesus Amerika atsisakė savo ekonomikos. Ji eksportavo savo darbo vietas į kitas pasaulio šalis. Tai taip trumparegiška, juk tos darbo vietos niekada nebus Amerikos darbo rinkos dalis. Tai yra visuomenė, ekonomika, kuri nepaisant savo karinės galios, žlunga“.
Naujasis susitarimas numato išlaidų mažinimą dviem etapais. Pirmuoju, sutaupyti 900 milijardų dolerių, iš kurių trečdalis turėtų būti nurėžti nuo karo pramonės. Antrasis etapas prasidės specialiai komisijai nusprendus, kaip per 10 metų sutaupyti dar 1,5 trilijono dolerių. Priimdama tokį sprendimą JAV vyriausybė padidino skolos limitą nuo 14 iki beveik 17 trilijonų dolerių. Šių pinigų turėtų pakakti iki kitų metų spalio.
Taupymas stabdo ekonomikos augimą, tad planas, norint išbristi iš duobės, nėra pakankamas. Ekonomikos ekspertas Stasys Jekeliūnas sako, kad būtini esminiai politiniai žingsniai, nuo kurių priklausys, ar Amerika liks įklimpusi į skolas: „Amerika turi rasti priemonių atnaujinti savo ekonomikos konkurencingumą. Tai susiję su gamybos plėtojimu, darbo vietų perkėlimu iš Azijos į JAV. Tai sudėtingi procesai, kurie nebus įvykdyti per trumpą laiką. Gali būti, kad jų išvis nepavyks įgyvendinti“.
Ar valstybinė skola yra didelė, dažniausiai bandoma atskleisti lyginant ją su metiniu šalies BVP. Amerikos skola jau pasiekė 100 procentų BVP, o, pavyzdžiui, nemokia laikomos Graikijos 160 procentų. (Tuo tarpu Lietuvos skola – tik 40 procentų BVP.) Tačiau S. Jekeliūnas sako, kad svarbus ne tik santykis su BVP, bet ir tai, iš ko tos šalys pasiskolino ir kokias palūkanas moka. Pavyzdžiui, Japonijos skola dvigubai didesnė nei Amerikos, jie turėtų dirbti dvejus metus, kad ją atiduotų, tačiau Japonijos mokumas geresnis nei Amerikos, nes jie ne tik daugiau gamina, nei perka, bet beveik visą sumą yra skolingi savo šalies piliečiams. Tuo metu JAV mažiau gamina ir didelę dalį pinigų skolinasi iš užsienio: „Japonijos skolos vidutinės palūkanos siekia tik 1 procentą metinių palūkanų. Japonija skolinosi iš vidaus rinkos, tai reiškia – ji buvo mažiau priklausoma nuo svyravimų užsienio rinkose, kitas dalykas – jie skolinasi labai pigiai. Pavyzdžiui, Lietuva skolinasi už 5-6 procentus, JAV – už 3 ir 3,5 procento“.
Trilijoną dolerių JAV skolinga savo pagrindinei konkurentei Kinijai, tad ši teoriškai galėtų spausti JAV, tačiau tik teoriškai, nes ir pati Kinija priklauso nuo Amerikos. Jei ši iš jos nepirks ir nesiskolins, Kinijos ekonomika patirs rimtų sunkumų. Vilniaus universiteto TPSMI dėstytojas Kęstutis Girnius: „Abi šalys yra tiek ekonomiškai susijusios, kad Kinija tokių žingsnių nesiims. Yra toks puikus anekdotas. Jei esi bankui skolingas 50 tūkstančių dolerių ir neturi tų pinigų, tu turi didelių problemų. Jei esi bankui skolingas 50 milijonų dolerių ir neturi tų pinigų, tai bankas turi didelių problemų. Jei Kinija imtų kaip nors itin spausti Ameriką, amerikietiški pinigai, kuriuos ji turi, smarkiai nuvertėtų ir patys kinai nukentėtų“.
Iki šiol pagrindinės kreditų reitingų kompanijos Ameriką vertindavo trimis A. A – aukščiausia kategorija, rodanti, kad JAV aktyvai yra patys saugiausi. Šios bendrovės dažnai kaltinamos Amerikos pervertinimu. Teigiama, kad jos taiko dvejopus standartus JAV ir Europai. Kai kurios Europos šalys, tokios kaip Portugalija, nepelnytai blogai reitinguojamos ir dėl to joms vis sunkiau pasiskolinti. Tuo tarpu Amerika, kad ir kas benutiktų, išlaiko savo pozicijas. S. Jekeliūnas teigia, kad nepasitikėjimas šiomis bendrovėmis prasidėjo sulig 2007-ųjų krize, kai būtent jos buvo kaltinamos klaidinusios investuotojus (viena įtakingiausių kreditų reitingų agentūrų „Standard & Poor`s“ penktadienį pirmą kartą istorijoje sumažino JAV skolinimosi reitingą – nuo aukščiausio AAA iki AA+). Tačiau vertinti Ameriką labai gerai yra ir daug objektyvių priežasčių. Doleris yra tarptautinė valiuta, be to, amerikiečiai turi centrinį banką, taigi gali spausdinti pinigus savo nuožiūra.
Žiniasklaidoje pasigirdus nuomonėms apie galimą JAV bankrotą ir pasaulio galios centro persikėlimą į Aziją politologas Kęstutis Girnius nelinkęs padėties dramatizuoti. Jo teigimu, šalis išties patiria rimtų sunkumų, tačiau pakaktų vos keliais procentais šoktelti ekonominiams rodikliams, kad skolos problemos taptų išsprendžiamos: „Pakilus JAV ekonomikai 1 ar 2 procentais, biudžeto deficitas gana greit sunyktų. Kalbėti apie katastrofą ar kritimą į bedugnę – per anksti. Amerikos galia mažėja, tačiau kalbėti apie Amerikos ir Vakarų žlugimą – perdėm pesimistiška.
Panašiai mano ir S. Jekeliūnas, tačiau, jo nuomone, svarbus ir valstybės požiūris į savo piliečius ir įsipareigojimų jiems vykdymą. O kaip tik čia ir matomi nuosmukio požymiai: „Vargingesnių sluoksnių perkamoji galia, pragyvenimo lygis ir toliau krenta, ir tai yra savotiškas bankrotas, įsipareigojimų nevykdymas šių gyventojų atžvilgiu. Nemokumas mažai tikėtinas, tačiau lėtinis bankrotas ir tolesnė socialinė atskirtis, tam tikrų socialinių sferų degradacija, irgi gali būti vadinama savotišku bankrotu.
Lietuvos radijas ir Bernardinai.lt