Gegužės 26-osios naktį po ligos amžinybėn iškeliavo kunigas marijonas Vaclovas Aliulis.
Gimęs 1921 m. kovo 14 d. Krekštėnuose (Krokialaukio valsčiuje), 1937 m. tapo marijonu. Po studijų Marijampolės marijonų gimnazijoje 1945 m. baigė Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją ir Teologijos fakultetą, įgijo teologijos licenciato laipsnį. 1944 m. birželio 11 d. įšventintas kunigu. Nuo 1991 m. Lietuvos katalikų mokslų akademijos narys.
1945–1948 m. kunigavo Varėnoje I, Marijampolėje, nuo 1948 m. – Vilniaus arkivyskupijos parapijose. 1965–1979 m. Lietuvos vyskupų konferencijos Liturgijos ir bažnytinės muzikos komisijos sekretorius, 1980–1990 m. pirmininkas.
1970–1974 m. Kauno tarpdiecezinės kunigų seminarijos vicerektorius, atleistas sovietinės valdžios nurodymu. 1979–1993 m. kunigavo keliose Vilniaus bažnyčiose. 1980–1989 m. moterų vienuolių teologijos ir katechetikos slaptų kursų vienas vadovų; parengė daugumą vadovėlių. Dėstė slaptoje kunigų seminarijoje, parengusioje apie 20 kunigų Lietuvai ir Ukrainai.
Prasidėjus Atgimimui aktyviai reiškėsi visuomeninėje veikloje, organizavo katalikišką spaudą, rašė teologinius, publicistinius straipsnius. 1988–1991 m. Sąjūdžio Seimo Tarybos narys. 1988–1992 m. vienas katalikų blaivybės sąjūdžio organizatorių, Lietuvos Biblijos draugijos steigėjų, 1992–1995 m. ir nuo 1999 m. jos prezidentas. 1989 m. įkūrė žurnalą „Katalikų pasaulis“, iki 1991 m. jo vyr. redaktorius. 1990–1993 m. leidyklos „Katalikų pasaulis“ direktorius. 1989–1992 m. Lietuvos ateitininkų federacijos dvasios vadas. 1989–1993 m. Lietuvos marijonų viceprovincijolas, 1993–1999 m. marijonų vienuolijos generalinis vikaras, 1993–1996 m. Romos marijonų vienuolyno, nuo 1999 m. Vilniaus marijonų vienuolyno vyresnysis.
Nuo 1965 m. rūpinosi liturgine leidyba. Parašė pastoracinės teologijos vadovėlį. Parengė Romos katalikų „Apeigyną“ Lietuvos vyskupijoms (2 t. 1966–1967 m.), Katalikų kalendorių – žinyną (1982–1989 m., 1991 m., 1993 m.). Redagavo Romos mišiolo vertimą (8 t. 1982–1994 m.), Č. Kavaliausko Naujojo Testamento vertimą (1972 m., 1988 m., su V. Ališausku, A. Kučinskaite), A. Liesio „Psalmyno“ vertimą (1973 m.), N. Skurkio katekizmą „Mūsų tikėjimo šviesa“ (1980 m.). Bendradarbiavo žiniasklaidoje religinio švietimo, moralės ir kt. klausimais.
(Pagal www.bernardinai.lt informaciją)
Kunigas Vaclovas Aliulis 1988 metais lankėsi ir Punsko-Seinų krašte. Štai jo paliktas įrašas buvusio Punsko parapijos klebono kun. Igno Dzermeikos išsaugotoje „Aukso knygoje“:
Esu labai laimingas, aplankęs šį tikriausios Lietuvos kampelį, bet kartu man ir liūdna, kad jis toks mažutis… Vakar kas dvi valandas dalyvavau pamaldose vis kitoje bažnyčioje: 8 val. Punskas, 10 – Smalėnai, 12 – Žagariai, 14 – Seinai. Nuostabiausias dalykas – ankstyvą valandą kone pilna Punsko bažnyčia, lygiai dalyvauja visų amžiaus grupių abiejų lyčių tikintieji, o jeigu giesmė, tai nė vienų sučiauptų lūpų! Giesmė skliautus kelia, plėšo! Smalėnai – kaimas su oblatų vienuolynu. Ten proporcingai imant daugiausia žmonių ėjo Komunijos. Žagariuose po gaisro pastatyta graži bažnytėlė. Seinuose, vėl tai, ko nebegalėjau tikėtis: vėlyvą, nepatogią valandą kokie 700 žmonių lietuviškose pamaldose. Pamaniau ir pasakiau: ir buvo laikas, kai šitokiam kontingentui nenorėta pripažinti teisės į savas pamaldas!
Buvo malonu viešėti pas prelatą Igną Dzermeiką ir kun. Marijano vardinėse susitikti pulkelį apylinkės kunigų (lenkų tautybės), ir labai atvirai apie viską pasikalbėti.
Iš širdies linkiu Gerbiamiesiems Kunigams ištvermės, jėgų ir išminties pastoracijoje, o visiems šių apylinkių tikintiesiems – gražiausios Dievo palaimos.
Kun. Vaclovas Aliulis, MIC
Lietuvos vyskupijų Liturginės komisijos Pirmininkas
1988.05.02