Kodėl Lietuvos bankas 2008-aisiais komerciniams bankams privalomąsias atsargas leido sumažinti milijardu litų? Jau tada buvo aišku, jog kai kurios kredito įstaigos turėjo likvidumo problemų, bet tai buvo nutylėta. Ar tokiu sprendimu nebuvo sudarytos prielaidos „Snoro“ problemoms atsirasti? 2008-ųjų lapkritį Lietuvos banko valdyba, dar vadovaujama Reinoldijaus Šarkino, priėmė sprendimą Lietuvoje įsteigtiems komerciniams bankams ir užsienio bankų filialams sumažinti taikomų privalomųjų atsargų normą nuo 6 iki 4 proc.
Tokiu sprendimu komerciniams bankams buvo leista savo nuožiūra panaudoti apie 1 mlrd. litų, kurie anksčiau buvo skirti bankų veiklai apdrausti. Ekonomistai jau tada spėliojo, kad tokiu žingsniu galbūt buvo gelbėjamas vienas ar keli su likvidumo problemomis susidūrę komerciniai bankai, tačiau ne tik jiems, bet ir visiems sumažintos privalomosios atsargos, kad nekiltų panika: suteikta likvidumo paskola konkrečiai kredito įstaigai būtų sukėlusi papildomos įtampos.
„Gal centrinis bankas pastebėjo, kad „Snoras“ ar kitas bankas nelaiko tiek pinigų, kiek privalo, gal matė, kad išeina pinigai. Tačiau visų kalčių vien ant „Snoro“ karti negalima. Visi bankai atsilaisvinusius pinigus naudodavo rizikingai arba tratindavo žiemos sodams ant stogų ir panašiai“, – dėstė finansų analitikas Vladimiras Trukšinas.
Sudarytos laikinosios komisijos „Snoro“ istorijai tirti pirmininkas Valentinas Mazuronis užtikrino, kad, be kita ko, bus narpliojamos ir Lietuvos banko sprendimo sumažinti privalomąsias atsargas priežastys, nagrinėjama, ar tai neprisidėjo prie „Snoro“ problemų atsiradimo, o gal jau tada buvo pastebėti pirmieji požymiai, kad yra kažkas ne taip, bet nesiimta reikiamų priemonių. „Jau ir dabar komisijai yra iškeltas klausimas, ar nebuvo padaryta bankų kontrolės klaidų.
Detaliau išanalizuosime ir privalomųjų atsargų problemas, jei komisija tam pritars“, – žadėjo V. Mazuronis.
Pagal ELTĄ