Patriukšmavimai, esą mokymo valstybine kalba stiprinimas Lietuvos rusų ir lenkų mokyklose diskriminuoja šių tautų atstovus, šiek tiek aprimo. Tačiau apie diskriminaciją, kuri išties smaugia tautines mažumas, jų gynėjai kažkodėl iš viso nekalba.
Direktorius pasipiktino
Po to, kai Respublikos Prezidentė pasirašė ugdymą lietuvių kalba tautinių mažumų mokyklose stiprinantį ir daug aistrų Lietuvoje bei Lenkijoje sukėlusį Švietimo įstatymą (ŠĮ), „Dviračio šou“ personažas – „Mėslitos“ savininkas ir direktorius Saulius Poška pareiškė: „Tai kas čia dabar bus? Visi lenkai mokės lietuviškai? O tai kas gatves šluos, dešras kimš? Taigi visi bus protingi!Ar Prezidentė pagalvojo apie mus – lietuvius milijonierius? Faktiškai mus, darbdavius, tas įstatymas ruošiasi palikti be juodadarbių! Reikia ruošti peticiją Prezidentei, kad lenkams apskritai uždraustų mokytis lietuviškai. O geriausiai, kad jie iš viso nesimokytų – kam kvaršinti smegeninę.“
Varžtams sukioti, dešroms kimšti ir gatvėms šluoti, S.Poškos nuomone, mokslo nereikia, o juo labiau – lietuvių kalbos.
„Ką pakiši tam varguoliui, tą ir pasirašo: mums gerai, o jis – kvailelis – nieko nesupranta.
Štai tokie varguoliai mums tik ir tinka, kitaip mūsų verslui gresia bankrotas. Kas kimš dešras, jei visi pataps labai protingi?“ – svarstė intelekto „nesužalotas“ verslininkas.
Tokiais humoro laidų personažo samprotavimais galima piktintis, iš jų pasijuokti ar nekreipti į juos dėmesio. Tačiau į faktą, jog Lietuvos gyventojų, leidžiančių vaikus į rusų ir lenkų mokyklas, pajamos yra gerokai mažesnės už valstybine kalba savo atžalas ugdančių piliečių pajamas, nekreipti dėmesio negalima.
Ant socialinės padėties laiptų
Sociologo Tado Leončiko 2005 m. atlikto tyrimo „Asimiliacijos prielaidos ir mokyklos pasirinkimas: pirmokų tėvų grupių palyginimas“ duomenys rodo, kad iš visų tais metais vaikus į pirmą klasę išleidusių šeimų labiausiai pasiturintys buvo lietuviai. Tik 13 proc. lietuvių šeimų vienam asmeniui teko pajamos, mažesnės nei 400 Lt. Tačiau tokių šeimų tarp rusų mokyklas lankančių pirmokų buvo dvigubai (28 proc.), o tarp lenkų mokyklas pasirinkusiųjų trigubai (37 proc.) daugiau.
Mažiau žemesnio pajamų lygio žmonių buvo ir tarp lietuvių mokyklas pasirinkusių nelietuvių. Kitaip tariant, Šalčininkų, Trakų ir Švenčionių rajonuose gauti duomenys rodo, kad labiau pasiturintys nelietuviai renkasi valstybine kalba vaikus ugdančias mokyklas.
Pasak T. Leončiko, vyrauja skirtumai, kurie leidžia kalbėti apie tam tikrus socialinės padėties laiptus, kur lietuviai užima aukščiausią padėtį, kitataučiai lietuvių mokyklose – kiek žemesnę, po jų – rusakalbių mokyklų mokinių tėvai ir žemiausiai – lenkai.
Tautinėms mažumoms – juodesni darbai
Vienas iš veiksnių, kuris gali būti susijęs su vienam šeimos nariui tenkančia pajamų dalimi, pasak sociologo, yra darbo pobūdis. Daugiau nei 60 proc. lietuvių dirba vadinamuosius baltųjų apykaklių darbus (vidurinės grandies ir aukštos kvalifi kacijos specialistai).
Tuo metu kitų tautybių tėvai save dažniausiai apibūdina kaip įvairios kvalifikacijos darbininkus arba paslaugų sektoriaus darbuotojus. Tokį darbą dirbančių ir į lietuvių mokyklas savo vaikus leidžiančių
nelietuvių buvo 33, tarp rusų mokyklų mokinių tėvų – 38, o tarp lenkų – 40 proc.
Pasak T. Leončiko, iki šiol neformaliuose svarstymuose mokyklų prestižas buvo vertinamas tik tam tikro kalbinio sektoriaus ribose, neplėtojant ir galbūt net vengiant palyginimų tarp mokyklų su skirtingomis ugdymo kalbomis. Tačiau pastebėti pajamų skirtumai gali būti vienas iš pirmų ženklų, jog švietimo infrastruktūra ima atspindėti ir socialinę hierarchiją. Kitaip tariant, įvairių tėvų grupių pajamų palyginimas leidžia kalbėti apie tai, jog skirtingomis kalbomis vaikus ugdančias mokyklas pasirinkę žmonės užima ir skirtingą socialinę padėtį.
Toks palyginimas leidžia kalbėti ir apie diskriminaciją, nuo kurios realiai kenčia tautinės mažumos.
Nedarbas smaugia labiau
Tautinių mažumų gynėjai nekalba ir apie priežastis, dėl kurių nelietuvių nedarbas lenkia vidutinius šalies rodiklius. Tokią padėtį Lietuvoje atskleidė 2006 m. Darbo ir socialinių tyrimų instituto mokslininkų atlikto gyventojų užimtumo tyrimo duomenys. Jie rodo, kad tuomet, kai nedarbo lygis šalyje buvo 12,4 proc., darbo neturėjo 11,7 proc. lietuvių, 18,7 proc. rusų, 13,9 proc. lenkų ir 15,3 proc. kitų tautybių asmenų. Pasak tyrimą „Tautinių mažumų nedarbas bei jo mažinimo prielaidos Lietuvoje“ atlikusių mokslininkų, mažesnį užimtumo lygį tarp nelietuvių šalies gyventojų buvo galima stebėti ir iki 2003 m.
Apklausdami daugiau kaip pusę tūkstančio bedarbių lenkų (70,3 proc.), rusų (14 proc.), baltarusių (12 proc.) ir kitų tautinių mažumų atstovų, tyrėjai siekė nustatyti jų situaciją darbo rinkoje ir nedarbą lemiančias priežastis remiantis pačių apklausos dalyvių nuomone. Ypač daug dėmesio skirta tokiems padėtį darbo rinkoje lemiantiems veiksniams, kaip išsilavinimas ir profesinis pasirengimas, šiuolaikinėje darbo rinkoje aktualios žinios ir gebėjimai, taip pat lietuvių kalbos mokėjimas.
Pasigenda lietuvių kalbos
Kokias savo bedarbystės priežastis nurodė tautinių mažumų atstovai? Kaip pagrindinę savo nepasitenkinimo turimu išsilavinimu ar profesiniu pasirengimu priežastį daugelis nurodė silpną lietuvių kalbos mokėjimą (40,6 proc. atsakiusiųjų).
Nagrinėjant kliūtis, trukdžiusias respondentams tęsti mokslus, siekiant įgyti aukštesnį negu jų turimas išsilavinimą, paaiškėjo, jog nepakankamas lietuvių kalbos mokėjimas irgi turėjo gana didelę reikšmę – šį atsakymą pasirinko 26 proc. apklaustųjų.
Apklausos metu buvo pateikta daug klausimų, susijusių su lietuvių kalba – viena svarbiausių sąlygų sėkmingai integruotis į darbo rinką. Daugumai respondentų, jų pačių vertinimais, kalbėti ir rašyti lietuviškai sekasi blogai arba vidutiniškai. Geriausiai apklaustiesiems sekasi suprasti lietuvių
kalbą, prasčiausiai – rašyti. Geriausiai valstybinės kalbos mokėjimą vertina jauni (iki 29 m.) asmenys, prasčiausiai – vyresnio amžiaus (50 m. ir vyresni) apklaustieji.
Respondentai su aukštuoju bei aukštesniuoju išsilavinimu savo lietuvių kalbos žinias vertino šiek tiek optimistiškiau negu turintieji vidurinį bei žemesnį išsilavinimą. Tačiau norą tobulinti lietuvių kalbos mokėjimą pareiškė turį 61,1 proc. respondentų.
Tai daryti labiausiai norėtų jauni (iki 29 m.) bei turintys aukštąjį ir aukštesnįjį išsilavinimą asmenys.
Kas trukdo integruotis?
Gyventojų užimtumo tyrimo autoriai teigia, kad apklausa patvirtino faktą, jog nepakankamas lietuvių kalbos mokėjimas daugeliui tautinių mažumų atstovų trukdo sėkmingai integruotis į darbo rinką.
„Nepaisant fakto, jog pagrindinė nagrinėjamos gyventojų grupės nedarbo priežastis yra struktūriniai tiriamos teritorijos pokyčiai, atlikta apklausa atskleidė kai kurias savitąsias nelietuvių problemas, apsunkinančias jų integraciją į darbo rinką. Pirmiausia reikia paminėti nepakankamą valstybinės
kalbos mokėjimą bei gana stiprų prisirišimą prie savo gyvenamosios vietos (mažas teritorinis mobilumas)“, – tvirtina Darbo ir socialinių tyrimų instituto mokslininkai Laima Okunevičiūtė Neverauskienė, Boguslavas Gruževskis ir Julija Moskvina.
Jų pasiūlytų priemonių, kurios turėtų padėti tautinių mažumų atstovų integracijai (arba reintegracijai) į darbo rinką, sąrašo viršuje – lietuvių kalbos mokėjimo tobulinimas.
Asimiliacija – nebūtinai praradimai
O kaip bus su asimiliacija, dėl kurios taip nerimauja tautinių mažumų teisių gynėjai? Sociologijos daktaras T. Leončikas apgailestauja, kad XX a. antroje pusėje asimiliacijos sąvoka tapo politiškai diskredituota, siejama su praradimais, ir dėl to asimiliacijos teorijos nebuvo plėtojamos. „Tačiau asimiliacija (bendriausia prasme) – tai lygiavertis etninių mažumų narių egzistavimas be visuomenėje reikšmę turinčių kultūrinių, socialinių ar asmeninių skirtumų.
Kilmės grupė individui praranda reikšmę ir jis ima tapatintis su kita (pavyzdžiui, dominuojančia) grupe“, – teigia T. Leončikas.
Be to, kai kurie sociologai pabrėžia, kad esminis elementas asimiliacijos sąvokoje – tai supanašėjimas, o ne tapatybė. Šiaip ar taip, tačiau T.Leončikas sako, kad jo atlikto tyrimo duomenys neparemia paplitusio įsivaizdavimo, kad mokykla yra pagrindinis tautinių mažumų asimiliacijos veiksnys.
„Greičiau atrodo, kad anksčiau įvyksta individų (būsimų pirmokų tėvų) integracija ir galbūt asimiliacinių nuostatų susiformavimas. Mokyklos su tam tikra dėstymo kalba savo vaikams parinkimas yra veikiau šio pokyčio išraiška, o ne priežastis. Tikėtina, kad pirmiausia individas įsilieja į tam tikrą socialinę terpę, ekonominę veiklą ar darbo rinkos segmentą, kuris nulemia priklausymą santykinai aukštesniam pajamų sluoksniui, ir tik po to pasirenkama mokykla, o ne atvirkščiai“, – teigia mokslininkas.
Girtis nereikėtų
Lieka tik apgailestauti, kad Lietuvos valdžia, turėdama tokius iškalbingus tyrimų duomenis, taip ilgai nesiėmė priemonių lietuvių kalbos mokymui tautinių mažumų mokyklose stiprinti. Galima ginčytis, ar naujoje ŠĮ redakcijoje numatytos priemonės yra veiksmingos ir pakankamos.
Suprasti tautinių mažumų atstovus, kurie asimiliaciją tapatina ne su supanašėjimu, o su tapatybės praradimu, – irgi galima. Tačiau girtis ir įrodinėti, kad tautinių mažumų švietimas Lietuvoje buvo geriausias pasaulyje, todėl keisti jo nereikėjo, tikrai neverta.
Ženklų, kad tokia švietimo politika turėjo tautines mažumas diskriminuojantį užtaisą, yra daugiau nei pakankamai.
Vytautas Strazdas, „Dialogas“
bet tikrai – dievaži ir aš pagalvojau, kad tas „Teisus“ yra niekas kitas kaip „Romas“ – „r“ 🙂
Lenkai kažkodėl nepajėgia suvokti elementarių dalykų – tos gatvių lenkiškos lentelės yra nusikalstamos, nes pažeidžia įstatymą. Bet netgi ir tie vaikinukai (abudu), kurie jas nulupo – yra teisiami. Lenkai kažkaip to visiškai nenori pastebėti ir gal neatsitiktinai nutyli 🙂 Ir kas dar įdomiau – tai mūsų konstitucijos straipsnis:
LIETUVIŲ TAUTA
– prieš daugelį amžių sukūrusi Lietuvos valstybę,
– jos teisinius pamatus grindusi Lietuvos Statutais ir Lietuvos Respublikos Konstitucijomis,
– šimtmečiais atkakliai gynusi savo laisvę ir nepriklausomybę,
– išsaugojusi savo dvasią, gimtąją kalbą, raštą ir papročius,
– įkūnydama prigimtinę žmogaus ir Tautos teisę laisvai gyventi ir kurti savo tėvų ir protėvių žemėje – nepriklausomoje Lietuvos valstybėje,
– puoselėdama Lietuvos žemėje tautinę santarvę,
– siekdama atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės,
atgimusios Lietuvos valstybės piliečių valia priima ir skelbia šią KONSTITUCIJĄ
I SKIRSNIS
LIETUVOS VALSTYBĖ
2 straipsnis
Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai.
3 straipsnis
Niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių.
Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką.
——–
Manau supratote ką norėjau pasakyti? Ogi tie 2 berniukai, kad ir neetišku būdu, kad ir nederamu būdu, kad ir negražiai, tačiau iš esmės vykdė savo teisę ir pareigą, duotą konstitucijos – priešinosi tam, kas ignoravo Lietuvos valstybę, jos tvarką, vientisumą, suverenumą ir įstatymus … Ir jie dar už tai stoja prieš teismą. 🙂 Žinoma – prieš lentelių nusikalstamą pakabinimą reikia kovoti kitais – teisiniais būdais (kuriuos tuteišių savivaldybės iki šiol labai sėkmingai ignoruoja, nepaisydamos teismo sprendimo:)). Bet ta kvaila ir nelemta laida turi ir vieną teigiamą aspektą – ji viešai visai Lietuvai (kaip pasirodė – ir ne tik Lietuvai) parodė apie esančią problemą Vilnijoje – lenkų politikų savivalę, nes iki tol apie tai težinojo tik vietiniai 🙂
Tūlas Romas iš Suvalkų sparčiai transformuojasi. Pradžioje jis buvo tiesiog Romas, vėliau tapo mažyte r, o galiausiai jau patapo teisuoliu. Įdomiausia tai, kad šis lenkų šovinistas čia rašo visai ne į temą. Jis nediskutuoja šio straipsnio, kuris labai taikliai apibrėžia Lietuvos lenkų padėtį, bet atkakliai kartoja lentelių nuplėšimo savo versiją. Ši tema jam taip įstrigo, kad niekaip negali atsikratyti.
Romai,vėl rašai apie lentelių lupimą.Kada atsakysi į mano klausimą,kiek iš viso tų lentelių nulupo?
Gryna teisybė Strazdo straipsnyje,tik aš dar papildyčiau dviem aspektais.
1.Šiuo klausimu įdomią studiją atliko D.Korotejevas iš Baltarusijos VU tarptautinių santykių fakulteto.Tuteišių nenoras siekti mokslo,buvo populiarus ir tarybiniais laikais.,,Lenkui“ pilnai užteko mėžti mėšlą fermoje ar šerti karves,o pardavėja,vairuotojas,sandėlininkas ar brigadininkas,tai jau elitas,miestuose-aptarnavimo sferos darbuotojai.Intiligentijos praktiškai nebuvo.Tyrimas apėmė 1990-95 metus.Vilniaus krašto tuteišių masyvo slavakalbiai gyventojai tada sudarė apie 10% Lietuvos gyventojų,bet tarp LT studentų jų buvo TIK 2%.7 lietuviams su aukštuoju teko tik 1 ,,lenkas“,bet kažkodėl 1 lietuviui teko 1,7 rusų,o ukrainiečių ar žydų tai net 2,nors sąlygos jiems mokytis buvo tokios pačios kaip ir tuteišiams.Blogesnė padėtis su išsilavinimu buvo tik pas čigonus.Mokyklų ,,lenkams“ buvo pilna,tiek lenkiškų,tiek rusiškų.Aukštosiose mokyklose ir technikumuose beveik visos specialybės turėjo dubliuojančias grupes rusų kalba,kuri visada buvo ir yra jų gimtoji kalba.Nebuvo tik noro mokytis.Dabar noro nedaug padaugėjo,bet atrastas visų nelaimių kaltininkas-nepriklausoma Lietuva.Dabar jau tuteišiai oho kaip mokytųsi,bet lietuviai trukdo su savo kvailais reikalavimais.
2.Panaši studija buvo atlikta nepriklausomybės pradžioje,kai masiškai kūrėsi lenkiškos mokyklos,laikraščiai,spauda,organizacijos,bet lenkai rėmė okupantus ir reikalavo pasilikti SSSR sudėtyje.Tada nustebinta tokio elgesio vyriausybė atliko panašų tyrimą ir nustatė,kad ten kur moka lietuvių kalbą,ten nėra priešiškumo Lietuvai.Ir priešingai,kur lietuvių kalbos nemokama,ten priešiškumas maksimalus.Dar nemažai priklausė nuo autochtoniškumo-vietiniai,net nemokėdami lietuviškai,Lietuvai priešiškumo neturėjo.O pokariniai kolonistai jo turėjo daugiausia.
Ir dabar niekas nepasikeitė,ten kur ,,lenkai“ moka lietuviškai,ten mažiausia bedarbystė ir mažiausias palaikymas Tomaševskiui ir LLRA.Dėl to ir siunta taip Tomaševskio gauja bei jų šeimininkai Varšuvoje,nes laikas dirba Lietuvos naudai.Lenkiškų mokinių procentas pastoviai mažėja,lietuvių didėja.Kai nebeliks įzoliuotų nuo Lietuvos lenkiškų bantustanų,tomaševskiai niekam nebus reikalingi ir galės eiti į fermas mėšlo mėžti,o Varšuva neteks savo 5os kolonos.
Romai, tu kartais modeliukų nekolekcionuoji (lėktuvėlių, pavyzdžiui, visokių, ypač jei dar su Lietuva susijusių …?) 😉
O grįžtant prie straipsnio – labai įdomus ir iškalbingas tyrimas. Iš esmės, sprendimas sustiprinti lietuvių kalbos mokymą lenkų mokyklose buvo joms tarsi gelbėjimo ratas, nes priešingu atveju jos būtų išnykę savaime, kadangi protingesni, taigi – ir aukštesnio socialinio sluoksnio slavakalbiai, patys būtų rinkęsi lietuviškas mokyklas (kaip rodo statistika, šis procesas ir nenumaldomai vyko, o prieš keletą metų lietuviškų mokyklų mokinių skaičius Vilnijoje pirmą kartą viršijo lenkiškų – greičiausiai, būtent dėl to Lietuva lenkams staiga ir „patapo“ tokia visokeriopai „netolerantiška“), dabar gi jiems atsiranda dar viena pasirinkimo galimybė.
,,Romas iš Suvalkų“ ir ,,r“ dabar tapo ,,Teisus“.(sic!). Matyt, kad sunkiai serga.
Irasas is lentelu lupimo, tai tokia geda kaip nuotraukos is Lietukio garazo zudyniu. Tai lietuvisko sovinizmo tasa.
Maciau filma – lentele nulupe lietuvis, lietuviai ji reme ir viskas buvo isgalvota lietuviskoje TV. Tai geda, kokios gyvenyme nepajauciau. Ir prasau netersk eterio svetimems straipsniams. Rasyk savo mintis, galik duoti nukreipima bet neklijuk cia svetimu straipsniu.
Jauciuosi kaltas, nes parodymas per viena is lietuvisku TV tokios programos, kur visi dalyviai sutiko su noriu dalyvauti tokiojo akcijoje, o po to nei TV nei valdzia lietuvos nemate cia neko blogo yra nesuprantama lenkijoje. Cia neks net netristu per TV parodyti tautinu mazumu simboliu lupima.
tai labai gaila, kad dėl tokio nieko jau bijotės prisipažinti besantys lietuviai. Juk ne jūs asmeniškai esate už tai atsakingi, kodėl turite jaustis kalti? Kažkas kažkur iš jūsų tautiečių ką nors nužudo – juk tai baisiau nei nulupti lentelę – bet dėl to juk nesijaučiate kaltas už visą savo tautą, tiesa? Ta laida buvo nekorektiška, faktas, pasielgta negražiai. Suprantu, kad lenkams tai sunku suprasti. Tačiau būtina žinoti keletą dalykų apie tai. Vienas iš tos laidos dalyvių – lenkų tautinės mažumos atstovas Gžegožas Volkovskis. Spauda rašo: šalčininkietis Gžegožas Volkovskis už tokį veiksmą stojo prieš teismą savo gimtajame mieste. Apie tai rašo lrytas.lt.
Vyrą siekiama patraukti administracinės teisės atsakomybėn už savivaldžiavimą ir smulkaus svetimo turto pagrobimą. Jam gresia bauda iki 300 litų.
Televizijos projekte „Aš myliu Lietuvą“ dalyvaujančios komandos turėjo vykdyti užduotis ir parodyti svarbias Lietuvos problemas.
Gegužės mėnesį filmuojant vieną iš laidų, projekto dalyvis Mantas Malūkas nulupo lentelę su lenkišku ir lietuvišku užrašu. Jo kolega G.Volkovskis perlenkė ją ir pakabino tik lietuviškai užrašytą Vytauto gatvės pavadinimą.
Laidos dalyviai tikina, kad susitarė su Eišiškių Vytauto gatvės 2 namo gyventoju Ivanu Sakalovskiu, jog šis leistų nuplėšti ant jo namo kabančią lentelę.Tačiau I.Sakalovskis teisme tikino, kad niekas su juo nesitarė.
Tai buvo jau trečiasis teismo posėdis šioje byloje. Sprendimą teisėja Janina Brazauskienė skelbs tada, kai gaus vaizdo įrašą iš projektą kūrusios bendrovės.
Reikia žinoti tai, kad tokios lentelės yra nelegalios ir pažeidžiančios įstatymą. Keista, tačiau jos kabinamos ne gyventojų iniciatyva – panašu, kad lenkų vadovaujamos savivaldybės atstovų – klausimas – ar jie būdami valstybės tarnautojai mano, kad gali pažeidinėti įstatymus? Lentelės greičiausiai užsakinėjamos centralizuotai, organizuotai, nes visos yra vienodos ir atrodo lygiai taip pat, kaip ir tikrosios – oficialiosios – teisėtos. Kas jas užsako, kas ir kur jas gamina, kas už tai moka – į šiuos klausimus nėra atsakyta. Nederėjo taip elgtis laidos kūrėjams ir dalyviams, tačiau negražu ir tai, kad kai kas įžūliai ignoruoja ir pažeidinėja šalies įstatymus. Kažkurios savivaldybės oficialiame tinklalapyje buvo net nuotraukos su informacija, kad už rėmėjų (įdomu kokių) lėšas atnaujinamas gatvių žymėjimas ir foto – krūvos dvigubų lentelių (su savivaldybės seniūno palaiminimu ir palaikymu) lietuvių – lenkų kalbomis. Teismas yra įpareigojęs nuimti visas tokias lenteles, tačiau savivaldybių atstovai tai daryti delsia ir išsisukinėja. Tačiau kol kas nei vienas tokių lentelių pakabinimo organizatorius nėra išaiškintas ir nubaustas.
Taip, kad čia tiesiog pernelyg sureikšmintas ir išpūstas burbulas. Nors kai kurių LLRA veikėjų bei rajono lenkiškų savivaldybių savivalė erzina lietuvius. Gana tarkime pasižiūrėti ir tokio elgesio pavyzdį: http://www.musumokykla.lt/naujienos-15/lt/2011-09-30-tevu-santazas-ir–anti-demokratijos-pamokos-408.html
Didziausia klaida padare filmas kuriame lietuviai kaip kokie laukinai lupe lenkiskos lenteles ir dar reikia is dziaugsmo prie to. Rode tai visos televizijos per visa diena, kaip pagridine zinia. Kaip lieutuva dar turejo gyneju ir advokatu lenkijoje, taip po tos laidos, kur lietuviai demonstravo elgesi, kuris cia lenkijoje neisivaizdoujams, tai lietuviu cia geda buti.
As nuo tos laidos nekam jau neprisipazinsiu kad lietuvis, ir daug kitu lietuviu slepia savo tautybe. Jungimas su nacjonalizmu ir sovinizmu tai arsiausia konotacija. Ta laida galima pasakyti nuzude lietuvybe lenkijoje – prisipazinti kad lietuvis cia arsiausias pazaminimas.
Na tai kokia straipsnio išvada? 1) kad tautinės mažumos valstybinę lietuvių kalbą moka nepakankamai gerai. 2) dauguma tautinių mažumų atstovų tą patys pripažįsta. 3) dauguma mažumų atstovų norėtų tobulinti valstybinės kalbos žinias, pripažįsta, kad tik suprasti lietuvišką buitinę kalbą yra per mažai, būtina gerai mokėti ir skaityti, o ypač – taisyklingai rašyti. 4) pripažįsta, kad nepakankamai geras valstybinės lietuvių kalbos mokėjimas jiems yra nemaža kliūtis rasti geresnį darbą, geriau apmokamą darbą, sėkmingiau integruotis į visuomenę ir turtingiau gyventi.
Klausimas – tuomet kaip paaiškinti mitinguotojų tūkstantinės minios šūkavimus, kad jie ir taip gerai žino lietuvių kalbą, kad jiems nereikia sustiprinto valstybinės kalbos mokymo, kad tai pažeidžia jų teises ir juos diskriminuoja?
Atsakymus būtų geriausia išgirsti iš LLRA ir Tomaševskio 🙂