„Žmonės – ir visuomenė, ir įstatymų leidėjai – daro esminę klaidą, žvelgdami į bankus kaip į instituciją, kuri rinkoje bendradarbiauja, o iš tikrųjų bankas yra institucija, kuri siekia pelno, ir tą pelno norą reikia valdyti. O šito pas mus nėra daroma“, – įsitikinęs Saulius Žilinskas, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narys. („Respublika“)
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus Dano Arlausko nuomone, didžiausia problema – kad yra nevaldoma konkurencija, o kai konkurencijos nėra, atsiranda labai didelis noras pasipinigauti žmonių sąskaita, ir tada pelno norma tampa nekontroliuojama.
„Kodėl Lietuvoje atsitiko taip, kad iš esmės nėra bankų konkurencijos, dominuoja keli skandinavų bankai? Apie tai prieš keletą metų dar buvo skelbiama viešame Lietuvos banko tinklalapyje – kad skandinavų bankų koncentracija pasiekė kritinę ribą ir tai jau tampa pavojinga Lietuvos ekonomikai.
Taip buvo dar prieš žlungant „Snorui“, o „Snorui“ žlugus dominavimas tapo dar didesnis, bet iš Lietuvos banko tinklalapio kažkodėl dingo informacija apie skandinavų bankų potencialią žalą Lietuvos ekonomikai. Tai šitie dalykai, manau, turi mus ypač jaudinti, kodėl prieš dvejus metus tai buvo pavojus, dabar nėra pavojaus, nors realus pavojus dar labiau padidėjo“, – sakė D. Arlauskas.
Jis ir S. Žilinskas bei Lietuvos bankų klientų asociacijos generalinis direktorius Rūtenis Paukštė, asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius Kęstutis Kupšys dalyvavo „Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo“ apskritojo stalo diskusijoje apie tai, kodėl prasidėjus 2008-ųjų finansų krizei paimtos paskolos tūkstančiams piliečių tapo ir finansinio, ir moralinio žlugimo priežastimi.
Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas Jakavonis. („Bankas – draugas tik tol, kol paimi paskolą“)
Pagal ELTĄ