„Mes manome, kad buvome draugiški 20 metų, bet nesulaukėme atsako.“ Tai išskirtiniame interviu „Lietuvos rytui“ pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis. Lietuvos politikai pastaruoju metu nuolat kartoja, kad Vilniaus santykiai su Varšuva ir toliau lieka geri, o daugiausia problemų esą kelia „paskirų politikų“ ambicijos ar net sąmoningas aistrų kurstymas. Vieša paslaptis, kad atšalusių santykių „pagrindine problema“ Lietuvoje įvardijamas Lenkijos užsienio reikalų ministras. „Lietuvos rytas“ nusprendė išsiaiškinti, kaip iš tiesų padėtį vertina pats R. Sikorskis.
„Lietuvoje iš tiesų yra daugiausia lenkų mokyklų iš visų užsienio šalių, kuriose yra lenkų bendruomenių. To nė nemanau ginčyti. Esame susirūpinę dėl krypties: ar tokia lenkų bendruomenės padėtis bus išlaikyta, ypač dėl mokyklų, ar ji gerės, ar vis dėlto sudaromos sąlygos padėčiai blogėti. Bet noriu pakartoti, jog mes tikėjomės, kad po dvidešimties metų Lietuva pradės spręsti bent vieną problemą iš mūsų keliamų. Tai – ir nuosavybės atkūrimo klausimai, ir pavardžių rašymas, ir galimybė vietovardžius rašyti dviem kalbomis. Bet, užuot tas problemas pradėjus spręsti, atsirado nauja. Ir net nepaisant to, ką manau aš asmeniškai, Lietuvos lenkų bendruomenė, dėkui Lietuvos demokratijai, yra vis labiau politiškai įtakinga. Ir ji protestuoja, surinko dešimtis tūkstančių parašų, kad įstatymo nepasirašytų prezidentė. Tačiau jie nebuvo išgirsti. Politiškai vertinant, mūsų nuomone, tai nėra gera kryptis“, – sakė R. Sikorskis.