Apleista žemė – tai problema tiek Lietuvoje, tiek ir kitose pasaulio šalyse. Vertindami skirtingais požiūriais, galime atrasti daug skirtingų apleistos žemės problemų. Administraciniu požiūriu apleista žemė – neprižiūrima, nedirbama penkerius ir daugiau metų ir dvejus metus nenaudojama žemės ūkio gamybai žemė. Ekonominiu pagrindu apleista žemė – netekusi ekonominių resursų žemė. O vertindami kraštovaizdį, pastebime augalinės dangos pokyčius bei normų pažeidimų problemą.
Lietuvoje šiandien nėra apskaitoma apleista žemė, tačiau tai galima atlikti eliminuojant iš bendro Lietuvos ŽŪN ploto tokius žemės plotus:
- nesuteikta naudotis ir neišnuomota žemės ūkio paskirties valstybinė žemė;
- skirtumas tarp ŽŪN ir deklaruojamo žemės ploto atėmus sodininkų bendrijų sodų plotus ir naudojamas, bet nedeklaruojamas ŽŪN;
- deklaruoti plotai, kurių savininkai ar naudotojai nesilaiko nustatytų žemės naudojimo reikalavimų išmokoms gauti.
Pagal pateiktus rodiklius 2010-aisiais metais nedeklaruojamas apleistos žemės plotas Lietuvoje siekė net 641 tūkst. ha. Labai apleista žemė, identifikuojama pagal NMA metodiką, siekė dar 58 tūkst. ha, o tai iš viso sudaro beveik ketvirtadalį Lietuvos ŽŪN ploto. Ir vis dėlto skaičiai rodo tik kiekybinę išraišką, tačiau kokybės atžvilgiu, norint atkurti tinkamą agrarinę būklę, reikalingi dar ir materialiniai bei finansiniai resursai.
Šiandien siekiant sumažinti apleistos žemės plotus ir apriboti „netikrų ūkininkų“ spekuliaciją žemės rinkoje, apleistai žemei siūlomas maksimalus 4 proc. taikytinas mokesčio tarifas. Tokios žemės savininkams savivaldybės negalėtų pasiūlyti jokių mokesčių lengvatų. Apleistai žemei siūlomas perpus sumažintas (iki 2 metų) pereinamasis vertės pasikeitimo laikotarpis, pirmus metus taikant 1,5 proc., antrus metus – 2,5 proc. tarifą.
Matydami susidariusią situaciją, visus žemės savininkus, neužsiimančius žemės ūkio veikla ir dėl įvairiausių geografinių ar demografinių priežasčių apleidusius savo žemę, kviečiame nebūti abejingais ir neleisti savo žemei užželti bei prarasti resursus, svarbius tiek pačiam žemės savininkui – ūkininkui, tiek visos Lietuvos mastu. Negalėdami patys dirbti žemės ar neturėdami, kam ją perleisti, visuomet galite kreiptis į specialistus, kurie patars, kaip elgtis su apleistais žemės plotais. Esant poreikiui padėsime juos išnuomoti ar parduoti geriausiomis rinkos sąlygomis, taip pagerindami bendrąją Lietuvos naudojamų ir deklaruojamų žemės plotų statistiką, kraštovaizdį bei išteklių naudingumą.
Mylėkime žemę, kurią mūsų protėviai vadino motina, ir rūpinkimės ja, nes Lietuvos žemė turi išteklių mus maitinti.
agromt.lt