Ar sugebėsime apginti savo teises?

Buvusį Lenkijos lietuvių draugijos pirmininką, Seinų krašto visuomenės veikėją Petrą Maksimavičių kalbina Sigitas Birgelis.

Sigitas Birgelis: Šiais metais Lenkijos lietuvių draugija švenčia mažąjį jubiliejų. Su šia Draugija tapatinosi (ir tapatinasi) mūsų seneliai, tėvai, mes, mūsų vaikai, o neretai ir anūkai – taigi kartų kartos. Trisdešimt kelerius metus Draugija veikė komunistinio režimo sąlygomis. Vis dėlto tai buvo (nepaisant pavienių atvejų) garbingas periodas?

Petras Maksimavičius: Tapatinimasis su Draugija (LVKD) atsirado tada, kai ši organizacija buvo vienintelė, kuriai leista (nors ir ribotai) rūpintis Lenkijos lietuvių kultūra ir švietimu. Seinuose dar ir šiandien tenka išgirsti sakant: „Einu į Draugiją“, nors žmogus eina į „Lietuvių namuose“ vykstantį koncertą. LVKD veikla sudarė galimybes lietuviams burtis: ar į repeticiją, ar koncertą, ar vaidinimą. Tai leido sulaukti geresnių laikų ir taip greit neištirpti svetimtaučių minioje. LVKD ilgą laiką veikė totalitarinės sistemos sąlygomis, todėl jos aktyvesniems nariams nuolat buvo daroma įtaka. Dažnai nuo jų sumanumo ar charakterio bruožų priklausė, kiek per LVKD daroma įtaka veikė visą lietuvių bendruomenę. Kaip pavyzdį galiu paminėti anuomet valdžios toleruojamą ir net skatinamą dažną lankymąsi lietuviškuose kaimuose ir paskaitų skaitymą. Buvo tokių, kurie skaitė apie kolektyvizacijos pažangumą, kiti, negalėdami pasirinkti jiems rūpimos temos, skaitė… apie rūtų auginimo meną. Tačiau šiandien daugiau žinome, galime remtis ir archyviniais dokumentais. LVKD suvaidino teigiamą vaidmenį, ir tai vienareikšmiai patvirtina istorikai.

Draugija jau 22-ejus metus veikia laisvės ir demokratijos sąlygomis. Kandidatų į Draugijos valdybą ir tarybą sąrašai nėra kuriami partijos kabinetuose, o per suvažiavimus nieks nekužda pirmininkui į ausį, ką jis turi sakyti, kaip pasielgti.

Taip, sąlygos pasikeitė. LLD valdžią demokratiniu būdu renka delegatų suvažiavimas. Ar per suvažiavimus nieks nekužda į ausį? Žinoma, kad kužda, ir dar kaip. Kiekviena rimta organizacija privalo rūpintis savo ateitimi, planuoti, konkuruoti viduje, kelti prestižą. Juk naivu ir neatsakinga būtų užmerkti akis ir nekreipti dėmesio, kas bus vadovas, kur bus būstinė, kaip keisis tikslai. Tokia organizacija būtų be ateities. Skirtumas tik tas, kad visa tai vyksta demokratijos sąlygomis. Nieks nedraudžia kelti vieno ar kito asmens kandidatūros į LLD pirmininkus, prieš suvažiavimą apie tai kalbėti, įtikinėti dėl jos kitus narius, ieškoti bendraminčių. Bet sprendimai priimami demokratinio balsavimo būdu, o delegatai renkami susirinkimuose, kuriuose gali dalyvauti visi, kam rūpi lietuvių ateitis.

Ar, Tavo galva, Lietuvių draugija tinkamai išnaudojo minėtą laikotarpį?

Neįmanoma atsakyti į klausimą, ar LLD tinkamai išnaudojo periodą, kai Lenkijoje pasikeitė santvarka. Visuomet galima nuveikti daugiau. Įžengėme į naujųjų technologijų amžių, viskas keičiasi žaibišku greičiu, Lietuva atgavo nepriklausomybę, pasikeitė mūsų visuomenės socialinė struktūra, ištuštėjo kaimai, atsirado naujos lietuvių organizacijos, fondai. Galima ilgai vardinti… Visa tai veikia lietuvių bendruomenę. Manau, kad LLD pasirinko teisingą kelią ir nuolat rėmė svarbiausius lietuvių bendruomenės tikslus, nebandė užsiskleisti savo darbuose, matė prasmę telkti lietuvius ir ginti jų teises, nepaisant, kokiai draugijai jie priklauso ir kur gyvena. Jeigu paskaitytumėte praėjusio dvidešimtmečio svarbiausius raštus, susijusius su Lenkijos lietuvių teisių gynimu, tai visuose šalia Lenkijos lietuvių bendruomenės ar kitų lietuvių draugijų pirmininkų parašų bus ir LLD vadovo parašas. Labai svarbu, kad ir ateityje LLD telktų lietuvius bendram darbui. Mane kartais gąsdina toks mąstymas ir neteisingas teiginys, kad Draugija – tai ne mano reikalas, kad tai „kelių tų pačių draugų sambūris“. Tada pyktis ima ir norisi pasakyti: „Tai ateik ir Tu, dalyvauk, imkis atsakomybės, tapk pirmininku, paragauk darbo visuomeninėje organizacijoje skonio. Gal patiks?“.

Lietuvių Vikipedija, pateikdama informaciją apie LLD, netiksliai įvardija Draugijos vadovus ir jų pirmininkavimo metus. Ten trūksta, tarp kitko, ir Tavęs. Kaip prisimeni laikotarpį, kai Tau teko būti prie Draugijos vairo?

Prisimenu savo pirmuosius sąmoningus žingsnius lietuvių bendruomenės darbuose. Teko daug išmokti. LLD vadovavau 1995-1999 m. Baigęs 1995 m. studijas, nežinojau, nei kur eiti, nei ką veikti. Sutikau tuomet vieną iš bendruomenės lyderių, kuris pakvietė į Draugiją ir pasakė: „Aš tau padėsiu, tačiau su sąlyga, kad kai tu ką nors gyvenime pasieksi, padėsi kitiems. Ne man, bet kitiems“. Nuo to laiko dalyvauju visuose LLD ar LLB suvažiavimuose. Pažįstu žmones, kurie visą gyvenimą šia taisykle vadovaujasi. To dėka dar veikia lietuviškos mokyklos, ansambliai, kultūros namai…

Ar sutiksi su teiginiu, kad išgyvename naują laikotarpį arba esame ko nors nauja priešaušryje? Kad labai pakito ir kinta padėtis lietuviškuose kaimuose? Apie ką reikėtų susimąstyti šiandien, einant į LLD suvažiavimą? Kokias temas pasiūlytum Draugijos delegatams?

Jau minėjau, kad labai pasikeitė mūsų gyvenimo, darbo sąlygos. Mūsų kaimai taip pat pasikeitė, ir to jau nebesustabdysime. Tie pokyčiai buvo neišvengiami. Sunku būti pranašu, tačiau manau, kad šiandien turime stengtis prisitaikyti prie pakitusių sąlygų ir taip bandyti išsaugoti savo tapatumą. Didelį vaidmenį, mano įsitikinimu, suvaidins tai, ar sugebėsime apginti savo teises, naudodamiesi mūsų valstybės integracija į europines struktūras. Čia labai daug neišnaudotų galimybių ir reikia dėti daug pastangų, norint tai pasiekti. Bijau vieno dalyko – kad galutinai mūsų neįtikintų, jog lietuviai skirti tik muzikai ir šokiui. Tapsime lentutėmis pažymėtu rezervatu, į kurį mielai atvyks turistai pasižiūrėti. Tokiu būdu, nuolat iš šalies giriami, rengsime vis daugiau ir daugiau koncertų, o tai neišsaugos kalbos, mokyklų, nesukurs naujų darbo vietų.

Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos Premjeras Andrius Kubilius iškėlė mintį parengti specialią ekonomikos plėtros programą Rytų Lietuvos ir Seinų regionams. Prie tos minties – net neabejoju – anksčiau ar vėliau bus sugrįžta. Tai išspręstų nemažai problemų. Visų pirma sumažintų išsilavinusio jaunimo emigraciją, atsirastų darbo vietų, padaugėtų lietuvių mokyklose mokinių, mokytojams darbo. Tačiau ar mes galėsime ta programa pasinaudoti, kai investuojame daugiausia į koncertus ir jubiliejinius minėjimus, o nebandome stiprinti savo, kaip lietuvių bendruomenės, pozicijos šiame regione, leidžiamės susiskaldyti į Punsko savivaldybę ir bendruomenę, Seinų ir Punsko lietuvius, tarėjus ir netarėjus… Atsakymai į šiuos klausimus nėra lengvi ir paprasti, tačiau tam ir rengiami suvažiavimai, kurių metu apie tai reikėtų diskutuoti. Jeigu nediskutuosime, tai sutars ir be mūsų.

Dėkui už pokalbį.

Sigitas Birgelis, punskas.pl

Nuotraukoje Petras Maksimavičius (Irenos Gasperavičiūtės nuotr.)

XVII ataskaitinis-rinkiminis Lenkijos lietuvių draugijos (LLD) suvažiavimas vyks 2012 metų vasario 25 dieną Seinų „Lietuvių namų“ salėje . Pradžia – 10.00 val. Kviečiame dalyvauti.