“Ar tikrai mes engiame tautines mažumas? – klausia LR Seimo narys Antanas Nedzinskas. – Ir kodėl tik nuskriaustieji lenkai išdrįsta kilti į kovą tautiškumo vardan? Kodėl tuomet tyli didžioji kaimynė Rusija, jeigu ir jos tautiečių yra šalyje, kuri skriaudžia tautines mažumas? Kodėl mums skiepijama neapykanta lenkams, jei mes juos iš tikrųjų mylime?
Lietuvius ir lenkus nuo seno sieja bendra istorija nuo Vytauto Didžiojo laikų, kuomet kartu kovojome Žalgirio mūšyje, Žečpospolitos valdymas, garsiosios asmenybės: Žygimantas Augustas, Barbora Radvilaitė, Česlovas Milošas, Adomas Mickevičius ir kiti. Bet apie tai net kalbėti nereikia, istoriją visi puikiai žinome. (…)
Deja, priešiškumas tarp tautų kurstomas. Po Žolinių atlaidų Punske (Lenkija) uždažyti beveik visi lietuviški vietovardžių pavadinimai. Į Punską atvykęs J. Kačinskis pareiškė, jog tai vienkartinis vandalizmo atvejis, ir kad lietuvių situacija Lenkijoje priklausys nuo lenkų situacijos Lietuvoje. (…)
Gėdinga, jog lenkų politikai į broliškų tautų laužą pila dar daugiau žibalo ir tuo nutiesia savo politinį kelią į Lenkijos parlamento rinkimus. Ne krepšinio čempionato pažiūrėti, bet politiškai pasitrinti pas mus atvyksta B. Komorovskis, D. Tuskas, garbingo Lietuvos apdovanojimo atsisako L. Valensa… O kokia Lietuvos užsienio politika šios broliškos tautos atveju, kai esame pavadinami „lietuviška ožka“? Kada svarų žodį tars D. Grybauskaitė, A. Ažubalis ar E. Zingeris?“
Parengta pagal Delfi.lt