Jėzus kalbėjo savo mokiniams: „Aš atėjau įžiebti žemėje ugnies ir taip norėčiau, kad ji jau liepsnotų! Aš turiu būti pakrikštytas krikštu ir taip nerimstu, kol tai išsipildys! Gal manote, kad esu atėjęs atnešti žemėn taikos? Ne, sakau jums, ne taikos, o nesantarvės. Nuo dabar penki vienuose namuose bus pasidaliję: trys prieš du ir du prieš tris. Tėvas stos prieš sūnų, o sūnus prieš tėvą, motina prieš dukterį, o duktė prieš motiną; anyta prieš marčią, ir marti prieš anytą“.
Evangelija Lk 12, 49–53
Evangelijos skaitinį komentuoja Vincas Kolyčius
„Aš atėjau įžiebti žemėje ugnies ir taip norėčiau, kad ji jau liepsnotų!“
Jėzus nustebino savo mokinius, kalbėdamas apie ugnį ir nesantaiką. Apie kokią ugnį čia Jėzus kalba? Tais laikais ugnis dažnai būdavo laikoma bausmės simboliu.
Tačiau daug kartų ugnis buvo susieta ir su Dievo buvimu, su Jo pasirodymu: Mozė pamatė degantį krūmą, kuris nesudegė (Iš 3,2), taip pat kitose Senojo Testamento vietose randame, kur Dievo buvimas ir Jo garbė pasireiškė ugnyje. Šventoji Dvasia irgi yra minima kaip ugnis: „Jisai krikštys jus Šventąja Dvasia ir ugnimi“ (Mt 3,11), per Sekmines virš mokinių „pasirodė ugnies liežuviai“ (Apd 2, 3).
Dievo ugnis nuskaidrina, apvalo mūsų širdis, kreipia mūsų mintis į Dievo meilę, Jo teisingumą ir primena Jo pažadus.
Jėzaus mokinius (kartu ir mus visus) taip pat stebina Jo žodžiai: „Gal manote, kad esu atėjęs atnešti žemėn taikos? Ne, sakau jums, ne taikos, o nesantarvės” (Mt 12, 51). Tai – Jėzaus perspėjimas, kad Evangelijos žodžiai gali turėti visokių pasekmių. Tie žodžiai gali gydyti, gali atkurti pairusius santykius, gali suvienyti visus, kurie tiki, tačiau gali ir sukelti nesantarvę. Visi žinome ir matome, kaip tas vyksta dabar. Jėzus nori, kad šeimose būtų taika ir meilė, tačiau labai dažnai dėl Dievo žodžio, dėl atsidavimo Jam kyla nesantaika. Ką daryti tokiu atveju, kai vienas šeimos narys pasipriešina kitam, kurio gyvenimo centras – Jėzus? Kas tada pirmoje vietoje: taika šeimoje ar ištikimybė Jėzui ir Jo žodžiams?
Čia jau nėra pasirinkimo. Dievas nori, kad Jis visada liktų pirmoje vietoje. Jokių kompromisų Jis nepriima, nors ir trokšta taikos ir ramybės šeimoje. Jis mus apsaugos, jeigu liksime Jam ištikimi, o visus tuos, kurie nepriima Dievo žodžio, paveskime Jėzui ir atiduokime į Jo rankas.
Prašykime, kad Šventoji Dvasia liepsnotų mūsų širdyse.
Bernardinai.lt