Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro bei Vilniaus universiteto mokslininkai labai simboliniu laiku pranešė žinią, kad pagaliau rasti ir identifikuoti Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio gynybos pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikai. Mat šiemet minimos A. Ramanausko-Vanago 100-osios gimimo metinės, o Seimas 2018-uosius yra paskelbęs A. Ramanausko-Vanago metais.
„Simboliškas sutapimas, bet, matyt, taip turėjo būti. Pagaliau jis bus palaidotas kaip dera“, – „Vakaro žinioms“ vakar sakė A. Ramanausko-Vanago dukra Auksutė RAMANAUSKAITĖ-SKOKAUSKIENĖ.
– Žinia, kad rasti ir identifikuoti jūsų tėvelio palaikai, buvo netikėta?
– Nebuvo netikėta. Aš jos labai laukiau, labai vyliausi. Visą tyrimo ir kasinėjimų laiką bendravau su mokslininkais, stebėjau.
Žinoma, galutinė žinia, kad atlikti DNR tyrimai ir viskas sutampa, sukėlė daug emocijų. Tėvelis pagaliau bus palaidotas taip, kaip priklauso, turėsiu jo kapą, turėsiu pašventintą vietą. Tačiau išgyvenau, kad buvo įmestas į duobę, kad buvo kankintas… Viskas praplaukė prieš akis, kaip kokioje kino juostoje, ir skaudžiai skaudžiai palietė mano jausmus.
O žinia labai gera, nes aš tikrai labai ilgai tėvelio palaikų ieškojau. Prieš 10 metų, kai Seime vyko jo 90-ųjų metinių minėjimas ir man buvo suteikta galimybė kalbėti, iš Seimo tribūnos kreipiausi į politikus ir prašiau valstybės pagalbos paieškose, nes man vienai labai sunku surasti. Po kiek laiko atsirado iniciatyva Seime ir rezoliucija, įpareigojanti tas institucijas, kurios turėtų rūpintis laisvės kovotojų palaikais, ieškoti palaikų. Bet ji ilgai „gulėjo popieriuje“, reikalai pajudėjo tik vėl man pradėjus domėtis, kas yra daroma.
Ačiū Dievui, dabar palaikai surasti. Iš žmonių skambučių, palinkėjimų galiu spręsti, kad tai svarbu ne tik man, bet ir kitiems Lietuvos žmonėms.
Daugiau: respublika.lt