Per vieną dieną susidūriau su dviem stereotipais. Vienai dienai tai daug per daug. Pagalvojau, kodėl nepasidalinus su Jumis savo apmąstymais. Taigi kaip Jums atrodo, kas kiekvienam atskirai yra stereotipas, ar jis neapsunkina gyvenimo? Man, pavyzdžiui, stereotipai padeda kurti, tiksliau, jie man padėjo susipažinti su esė žanru, išmokiusiu nebijoti išreikšti savo nuomonės. Ką mums daro stereotipai? …
Teklė Pauliukonytė-Smilgutė (4 dalis). Vėl tėviškėje
(Tęsinys) Teklė Pauliukonytė, palikusi Vilnių, apsistojo Dotnuvoje. Maistas Dotnuvos žemės ūkio akademijos valgykloje buvo palyginti geras. Į darbą eiti nereikėjo. Teklė galėjo daugiau laiko skirti mokslui. Retkarčiais Dotnuvos padangę sudrebindavo bombonešiai. Vokiečiai traukėsi. Darėsi aišku, kad per Lietuvą vėl eis frontas. Žmonės nerimavo, kad gali grįžti komunistai. Ir vokiečiai, ir rusai buvo jiems pavergėjai. Maždaug …
Toliau skaityti „Teklė Pauliukonytė-Smilgutė (4 dalis). Vėl tėviškėje“
Tomas Baranauskas. Naudingi idiotai
Štai ir vėl „grupė intelektualų“ kovoja už lietuvių abėcėlės reformavimą pagal Lenkų rinkimų akcijos programą… Regis, raidės „w“ batalijos buvo aprimusios, pritrūko aistrų? Vėl liejasi tulžis „vardan civilizuotumo“, kuriam, žinoma, atstovauja pareiškimą pasirašę autoriai… Kitais, 2018-aisiais, metais štai jau minėsime atkurtos Lietuvos valstybės 100-metį ir kovos už „w“ 10-metį. Leiskite paklausti, vardan ko vyksta ši …
Sesers Viktorijos Plečkaitytės MVS paskaita Punske
Teklė Pauliukonytė-Smilgutė (3 dalis). Vilniuje
(Tęsinys) Tęsiame pasakojimą apie Lietuvos partizanų ryšininkę Teklę Pauliukonytę-Kalvinskienę. 1941 m. sausio mėnesį Punskan atvyko lietuvių delegacija, kuri ragino vietos gyventojus keltis į Sovietų Lietuvą. Persikėlimas turėjo būti savanoriškas, bet vokiečiai darė spaudimą, nenorinčius vykti sodino į kalėjimą, grasino išvešią į Vokietiją. Daug lietuvių spaudimo neatlaikė ir išvyko į Lietuvą. Per kelis mėnesius šiame krašte …
Toliau skaityti „Teklė Pauliukonytė-Smilgutė (3 dalis). Vilniuje“
Juozas Jonuška pasakoja (IV d.). Apie „ženybas“
Kiek daug įdomių istorijų mums gali paporinti garbūs šio krašto senoliai. Vienas iš tokių žmonių yra 90-metis Damnioko kaimo gyventojas Juozas Jonuška. Kviečiame pasiklausyti. Šioje dalyje Juozas Jonuška pasakoja apie mokyklos laikus ir „ženybas“. sb, punskas.pl
„Jau pjovėjas uždarbį gauna“
Jėzus užsuko į Samarijos miestą, vadinamą Sicharu, netoli nuo lauko, kurį Jokūbas buvo davęs savo sūnui Juozapui. Tenai buvo Jokūbo šulinys. Nuvargęs iš kelionės, Jėzus prisėdo palei šulinį. Buvo apie šeštą valandą. Viena samarietė moteris atėjo semtis vandens. Jėzus ją paprašė: „Duok man gerti“. (Tuo tarpu mokiniai buvo nuėję į miestą nusipirkti maisto.) Samarietė atsakė: …
Peticija
Lietuvos etnologai susivienijo ir parašė raštus Seimui ir kt. institucijoms dėl Etnologijos studijų krypties išsaugojimo Lietuvos aukštosiose mokyklose. Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjungos iniciatyva buvo paskelbta peticija. Peticiją rasite čia: http://peticijos.lt/visos/72345 Pasidalinkite šia žinia kuo plačiau, kad girdėtųsi ne tik „suinteresuotų“ etnologų, bet ir plačiosios visuomenės balsas!
Teklė Pauliukonytė-Smilgutė (2 dalis). Karo pradžia
(Tęsinys) Teklės Pauliukonytės atmintyje išliko lietuviška Vaičiuliškių mokykla ir jos mokytojas Vincas Dubauskas. Mokiniams jis kartodavo: „Turim būti sąžiningi piliečiai tos šalies, kurioje gyvenam. Lietuvių kalbą, kultūrą, mūsų protėvių papročius išlaikyti mūsų didžiulė pareiga.“ Dubauskas buvo geras mokytojas. Į pamokas jis atsinešdavo smuiką, kuriuo grojo, o vaikai giedojo: „Te mūs darbas bus su Dievu!“ Tuo …
Toliau skaityti „Teklė Pauliukonytė-Smilgutė (2 dalis). Karo pradžia“
Apie mūsų giminę
Baisiai kentė Lietuva, neturėj valios nei himno pagiedoc, neturėj laisvės. Mūs tėvas Kazimieras Dapkevičus sustato mus, vaikus visus, ir giedojom Lietuvos himnų. Mūs tėvas tepgi beigis „Žiburo“ gimnazijų, alia turėj likc gaspadorauc Žagaruosa. Tėvo vyrausia sesuoj Apolonija, kap pabeigė „Žiburo“ gimnazijų Lazdzijuose su broliu Jonu Dapkeviču, tai abudu ir likosi Lietuvoj. Apolonija ištekėjo už Kubiliaus …
Juozas Jonuška pasakoja (III d.). Apie sunkius karo laikus
Kiek daug įdomių istorijų mums gali paporinti garbūs šio krašto senoliai. Vienas iš tokių žmonių yra 90-metis Damnioko kaimo gyventojas Juozas Jonuška. Kviečiame pasiklausyti. Šioje dalyje Juozas Jonuška pasakoja apie gyvulių ganymą, sunkius karo laikus, Lietuvos partizanus bei tarnybą lenkų armijoje. sb, punskas.pl
„Mirusi šokėja“
Punsko LKN teatro „Kregždė“ spektaklio „Mirusi šokėja“ fragmentai. Spektaklio premjera vyko 2017 m. kovo 18 d. Punsko lietuvių kultūros namuose. sb, punskas.pl
Pirmieji lietuvių kalbos mokytojų tobulinimosi kursai Lietuvoje (II d.)
Lietuvių kalbos kursai vyko visą mėnesį Klaipėdoje. Mūsų krašto mokytojai apgyvendinti atskirame name. Tuomet mieste dar buvo labai daug griuvėsių, likusių po Antrojo pasaulinio karo. Iš vokiečių okupacijos Klaipėdos kraštą išvadavo Raudonoji armija su 16-ąja lietuviška divizija. Mieste beveik neliko ankstesnių gyventojų. Gyveno mažiau negu 10 žmonių. Taigi gyvenimas po karo prasidėjo iš naujo. Kiekvienas …
Toliau skaityti „Pirmieji lietuvių kalbos mokytojų tobulinimosi kursai Lietuvoje (II d.)“
Teklė Pauliukonytė-Smilgutė (1 dalis). Vaičiuliškių Pauliukoniai
2016 metais buvo sukurtas filmas apie Lietuvos partizanus „Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“. Šio epiloge istorikas Bronius Makauskas pateikia savo įžvalgas: „Čia, Suvalkų krašte, mes turėjome žmonių, kurie rizikuodami, labai daug rizikuodami, padėjo partizanams išlaikyti ryšius, reikalui esant juos slaugė. Tai pirmiausia Pauliukonių šeima, ponas Jakimavičius, ponas Remindavičius, Paznėkų šeima. Tų šeimų buvo daugiau. Ne …
Toliau skaityti „Teklė Pauliukonytė-Smilgutė (1 dalis). Vaičiuliškių Pauliukoniai“