Viktoras Murauskas. Aušt aušrelė, tek saulelė (Punsko krašto daina). Viktoras Murauskas iš Vaiponios – garbus ir aktyvus Punsko krašto visuomenininkas – gimė 1936 m. kovo 22 d. Grigališkėse. Viktoras dainai skyrė visą savo gyvenimą – daugiau kaip 60 metų – ir vis dar dainuoja „Klumpėje“, „Dzūkijos“ ir Punsko parapijos choruose. sb, punskas.pl
Gražus paprotys – pinti derlinių vainikus. Kaimai varžosi, kas gražiau nupins, papuoš. Paskui juos veža pašventinti į Žolinių atlaidus. Derlinių vainikui skiriamos kuo gražesnės varpos ir įdomesnės gėlės. Kiti anksčiau parenka dar nenunokusių varpų. Jos švelnesnės ir lankstesniais stiebeliais. Gėlės laikomos be drėgmės vėsiame rūsyje ar kitoje tamsioje patalpoje, kad neprarastų spalvos. Pinti vainiką karštą …
Punsko dienos – Žolinės 2015 Rugpjūčio 14 d. (penktadienis) 20:00 – XXII lietuvių jaunimo estradinių dainų šventė ir Dainoto Varno & The Woop Band koncertas. Po koncerto šokiai. Rugpjūčio 15 d. (šeštadienis) 8:00 – šv. Mišios lietuvių kalba;9:00 – XXXII tautodailės mugės atidarymas Punsko bažnyčios aikštėje (mugės metu veiks Lietuvos dekoratyvinių ir veislinių …
Prieš 5-erius metus, 2010-ųjų rugpjūčio 13 dieną, sulaukęs 76 metų, pas Viešpatį iškeliavo ilgametis ir uolus Punsko parapijos sielovados darbininkas kanauninkas Jonas Jurgis Macekas, mūsų parapijoje buvęs vikaru, klebonu ir altaristu. Daugelis kunigą Maceką mini geru ir pagarbiu žodžiu už jo pagarbų, žmogišką bendravimą, dėmesį jaunimui, puikiai išmoktą lietuvių kalbą. Prisimename jo išmintingus pamokslus, nuoseklų …
Jėzus kalbėjo minioms: „Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus. Kas valgys šią duoną – gyvens per amžius. Duona, kurią aš duosiu, yra mano kūnas už pasaulio gyvybę“. Tuomet žydai ėmė tarp savęs ginčytis ir klausinėti: „Kaip jis gali mums duoti valgyti savo kūną?!“ O Jėzus jiems kalbėjo: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jei nevalgysite …
Toliau skaityti „„Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus““
Malonu rinkti mėlynes. Jas patariama valgyti šviežias, nes tada uogos turi daugiausia vertingų medžiagų. Gydyti dažniausiai vartojamos šviežios, bet tinka ir šaldytos ar džiovintos. Mėlynė – skani, maistinga uoga. Ji tolina senatvę, gerina regėjimą, virškinimą, mažina ir slopina žarnyno uždegimus. Liaudies medicinos patikrinta kaip gydomoji priemonė, ypač šviežios ir džiovintos uogos. Iš jų lapų ruošiama …
Gailestingumo jubiliejaus himno muziką sukūrė anglų kompozitorius Paul Inwood, žodžius – italas kunigas Giuseppe Costa SJ. Pirmą oficialų įrašą, himną atliekant Popiežiškajai muzikos kapelai, vadovaujamai mons. Massimo Palombella, pagamino Vatikano radijas. Muzikos ir žodžių autoriai autorines teises perdavė Popiežiškajai naujosios evangelizacijos tarybai, kad ji, nevaržoma jokių formalumų, galėtų himną išplatinti visos Bažnyčios mastu. Kaip pasakojo …
Toliau skaityti „Paskelbtas Gailestingumo jubiliejaus himnas“
Tęsiame ciklą apie Punsko bažnyčią. Šiandien – pasakojimas apie Punsko šventovės vitražus. Jie buvo atlikti maždaug prieš 40 metų tuometinio Punsko klebono Igno Dzermeikos rūpesčiu. Apie vitražus kalba kun. Marius Talutis.
Laukuose dūzgia kombainai, kurie nukerta ir iškulia javus – kol kas vien žieminius rugius, kvietrugius. Nuleidus žemiau kombaino dalgį gražiai nukertami ir iškuliami taip pat stipriai išgulę javai – su sąlyga, kad nuo lauko buvo nurinkti akmenys. Laukas turi būti lygus, kad pagauti akmenys ar grumstai neatšipintų dalgio. Alinanti kaitra ūkininkams netrukdo, nes tik svarbu, …
Kai jauna ukrainietė parašė pagarsėjusį eilėraštį „Niekada mes nebūsime broliai“, daug kas Lietuvoje neslėpė savo susižavėjimo (pavyzdžiui, sukūrė toms eilėms muziką), o kai kurie – ir atviros piktdžiugos dėl to, kad, atplėšdamas Krymą, „banditas Vladimiras Putinas prarado visą Ukrainą“ ir ilgam supriešino broliškomis laikytas tautas. (O tai yra gerai, nes kiekvienas, apšviestas geopolitinės Zbigniewo Brzezinskio …
Toliau skaityti „Andrius Martinkus. „Niekada mes nebūsime broliai“ ir „Przenigdy““
Gal ir nereikia kabučių. Vis tiek Lietuvoje taip galvoti niekas nedraudžia. Daug kas taip ir galvoja. Garsiausi apžvalgininkai taip kalba, teismai pateisina, o visuomenė ploja ir pritaria. Skirtingi žmonės gali pritarti vienam ir nesutikti su kitu teiginiu. Tai nieko nekeičia. Užtenka ir vieno. Visus šiuos požiūrius vienija pilkosios istorijos ilgesys. Paskutiniame savo straipsnyje Rimvydas Valatka …
Pradėjo skleistis jau baltosios rožės. Punsko krašto daina. Dainuoja Kastulė ir Jonas Pajaujai iš Ožkinių. Kastulė Staskevičiūtė-Pajaujienė g. 1934 m. Trakiškėse. Jonas Pajaujis g. 1928 m. sb, punskas.pl