Seinų teatras gavo kvietimą liepos 4 dieną dalyvauti Avižienių bendruomenės organizuojamoje sporto šventėje ir Valstybės dienos minėjime. Nuo pietų vyko tinklinio, krepšinio, futbolo, dviračių, virvės traukimo ir kt. varžybos. Kaitra alino visus – mažus ir didelius, bet verta buvo dalyvauti ir varžytis dėl LR Seimo narės Kristinos Miškinienės įsteigtų prizų ir vėlesnių vaišių. Apdovanojus laimėtojus visi Mindaugo karūnavimo dienos proga sugiedojo Lietuvos himną.
Nenuilstantis Avižienių bendruomenės pirmininkas Antanas Šeštokas ir seiniškius supažindino su sava bendruomene bei joje tą dieną viešėjusia Seimo nare. Seinų saviveiklininkai baigiantis varžyboms suvaidino R. Bigėlio pjesę „Generalinė repeticija“. Pabendrauta prie katilo sriubos bei didelės keptuvės kiaušinienės. Pakako visiems.
Išsiskyrėme dainuodami, bet ilgai išliks atminty muzikanto Seimo narei išsakyti žodžiai. Jis tądien atkreipė jos dėmesį į mokyklos pastatą be langų. Kraupus vaizdas… Juk čia kažkada krykštavo vaikai. Avižieniuose veikė daug gamyklų, virte virė ir kultūrinis gyvenimas…
2014 m. mūsų artimi kaimynai, Avižienių kaimo bendruomenė, įgyvendino projektą „Avižienių bendruomenės gyvenimo kokybės ir užimtumo gerinimas“. Tuomet liepą, per Mindaugines, jie rinkosi į knygos „Sustabdyta kaimo akimirka“ pristatymą. Džiaugėsi projekto lėšomis restauruota sale, kuri tarnauja ir kaip sporto, ir kaip žiūrovų salė (per minėjimus). Yra ir šarvojimo salė, pagalbinės patalpos.
Gražus Avižienių kaimas, supamas ežerų, miškų ir upelių, 1998 m. Alytaus apskrities gyvenamųjų vietovių ir sodybų apžiūroje-konkurse pelnė II vietą, o po 12 metų – I vietą. Pietuose kaimas ribojasi su ornitologiniu draustiniu su Morkavo ežeru. Viduryje kaimo išlikusios senos kapinaitės, kurios 2002 m. pažymėtos mediniu kryžiumi.
Netoli Avižienių yra archeologiniai paminklai: Šlavantų, Buteliūnų ir Paliūnų piliakalniai. Čia žmonės (pirmieji jotvingiai) gyveno nuo seniai, nes patogi geografinė padėtis. Avižienių kaimas gyvavo jau 1547–1559 m., kai vyko valakų reforma. O 1681 m., kai Boguslovo Radvilos duktė Liudvika Karolina tekėjo už Prūsų kunigaikščio Liudviko, užrašyta jam 3 dvarus ir 22 kaimus (tarp jų ir Avižienius). Kaimo neaplenkė maras, kilęs Lazdijų krašte 1710 m. Baudžiavos laikais Avižieniai priklausė Burliūnų palivarkui.
Spaudos draudimo laikotarpiu slapta mokyta Juozo Želionio (1866–1921) namuose. Daraktoriai buvo jis pats su žmona Marcele Želioniene. Vaikų mokyta 12, paskui 30, 40. Avižienių gyventoja, viena iš mokinių Ona Marčinskaitė-Ūselienė (1890–1994) nugyveno 104 metus. Ji buvo ištremta į Sibirą.
1868 m. Avižieniuose buvo 24 sodybos. Kai kūrėsi vienkiemiai, gyventojams skirta 985 margus ir 250 rykščių žemės bei teisė žuvauti Demeno ežere ties savais laukais.
1917 m. kaime gyveno 34 šeimos – 184 gyventojai. 1924 m. Avižieniuose įsteigta pradžios mokykla. Po metų Antaninos Želionytės-Maliukevičienės namuose pradėjo veikti biblioteka-skaitykla (veikė iki Antrojo pasaulinio karo). Jos vedėja buvo Pranė Želionytė.
Tarpukariu Petronėlė ir Augustas Bražinskai įsigijo radiją, kurio klausytis sueidavo visas kaimas. Kaimo statybininkai Motiejus ir Augustas Bražinskai prieš Antrąjį pasaulinį karą pasistatė vėjo malūną, bet jis buvo nenašus. Tada karo metais ant aukštesnio kalno į pietų pusę pastatė didesnį vėjo malūną. Čia grūdus malė ne tik jų šeima, bet ir visas kaimas. Kuriantis kolūkiams įsakyta malūną nugriauti (1959 m.). Dideles akmenines girnapuses savo namuose saugo Augusto sūnus Juozas Bražinskas.
Avižienių Onos ir Petro Radžiukynų šeimoje 1943 m. gimęs Algimantas Radžiukynas tapo krepšinio komandos „Plastikas“ talentingu ir žinomu krepšininku. Avižieniuose 1887 m. gimęs Petras Aravičius mokėsi Peterburgo universitete, tarnavo rusų kariuomenėje. Grįžęs į Lietuvą buvo vidaus reikalų ministras, vėliau Žemės ūkio banko direktorius. 1941 m. ištremtas į Uralą ir po metų sušaudytas. Minėtais metais Sibiran pakliuvo ir Vladas Kuzas su šeima. O pokariu, 1951 m., vėl ten ištremta nemažai avižieniškių: Petro ir Julės (Matonytės) Vaikšnorų šeima, Alfonso Kliučninko, Vinco Ūselio, Karolio Radžiukyno šeimos. Dar gyvenančios sesės Marijona ir Julija Šarkaitės taip pat buvo tremtyje Čeremchove.
1941-06-22 d., kai nuo Seinų Alytaus link traukė vokiečių kariuomenė, kai puolė Lietuvą, Avižienių kaimo pakraštyje, Trakelio miškelyje, sovietų kariuomenės dalinys surengė pasalą. Kai vienu metu ant kelio susigrūdo daug vokiečių, į juos paleista ugnis. Mūšis tęsėsi keletą valandų. Po to tas kalnas vadintas Parakiniu. Vokiečiai po mūšio pradėjo plėšikauti, sudegino Karolio Radžiukyno ir Jokūbo Andrulionio sodybas.
1944 m. prasidėjus partizaniniam karui, Avižieniuose veikė Dainavos apygardos Šarūno rinktinė. Būriui vadovavo Pranas Vaivada-Milžinas iš Radvilonių kaimo. Žmonės kaime rengė bunkerius, slėpė ir maitino partizanus. Neapsiėjo be aukų… Andrulionių šeimoje žuvo trys sūnūs partizanai: Pranas Andrulionis-Šalna (1918–1 947), Antanas Andrulionis-Lapinas (1913–1945), Karolis Andrulionis (1921–1945). 1949 m. sušaudyta Markelionių šeima.
1949 m. kovo 25–28 d. vykusio LKP VI suvažiavimo nutarimu pradėti kurti kolūkiai. 1950 m. Avižienių, Babrų, Vabaliūnų, Demeniškių, Mikabalių ir Paliūnų kaimai sujungti į „Tarybinio artojo“ kolūkį. Auginta javus, bulves, cukrinius ir pašarinius runkelius, įveistas sodas. Po 1960 m. auginti kukurūzai ir nuo tada vykdyta melioracija. Fermose laikytos karvės, kiaulės, arkliai, avys, vištos.
Avižieniuose iš negyvenamų sodybų atvežtų statybinių medžiagų pastatyta karvidė, kiaulidė, du kluonai (kur šeimininkai ištremti arba išvykę), du sandėliai ir kolūkio raštinė. 1961/62 m. kaime įvesta elektra. 1964 m. įkurtas dar vienas kolūkis prie Morkavo ežero. Prie jo prijungus 1973 m. Vaitkūniškio kolūkį – tapo didžiausiu Lazdijų rajone (9386 ha).
1963 m. Onos ir Vinco Bražinskų namuose pradėjo veikti akušerių ir felčerių punktas. 1965 m. Avižienių centre pastatytas dviaukštis medinis namas. Jame įsikūrė kolūkio administracija ir paštas, biblioteka, vyko susirinkimai bei draugiški teismai. 1973 m. pastatytas dviaukštis mūrinis namas su sale laisvalaikiui ir kultūros namai su žiūrovų sale, kambariais muzikos instrumentams. Greitai suklestėjo kultūrinis gyvenimas, skirti kabinetai kultūros darbuotojams.
1971 m. įkurtas vaikų darželis, reformuota mokyklų struktūra, pradinė mokykla sumažėjo iki 3 klasių. 1976 m. Avižieniuose pastatyta nauja pradinė mokykla su trimis klasėmis, 40 mokinių. Ji veikė iki 2008 m. Pagrindinė veikė nuo 1998 m.
1976 m. ūkyje atsirado arterinis gręžinys – į namus suvedžiotas vanduo. Po 3 metų gyvenvietė apšviesta, kelias asfaltuotas. 1973 m. Morkavo kolūkyje įkurtas bitynas. 1980 m. rekonstruoti keturi ir pastatyti du nauji paukštynai. Per metus auginta 400 tūkst. broilerių. Dabar toje vietoje plynė. 1984 m. Avižieniuose pastatytas pirmas rajone bokštinis grūdų sandėlis. Atsirado ir didžiausios rajone mechaninės dirbtuvės. Įkurtas 8 gyvenamųjų namų kvartalas. 1988 m. pastatytas vienintelis rajone priešgaisrinis depas. Čia taip pat per 3 metus veikė bulvių meristeminė laboratorija. Joje iš ląstelių mėgintuvėliuose daugintos bulvės. Gavus daigelių derlių bulvės buvo sodinamos ūkio laukuose. Ūkyje rengtos artojų palydėtuvės į laukus, artojų varžytuvės. Per derlines būdavo pagerbiami darbo pirmūnai, išlydimi 18-mečiai į karinę tarnybą, rengiamos naujagimių vardynos. Rengtos vakaronės su liaudies dainomis, senoviniais šokiais, atrakcionais, sumaniausių šeimininkių valgių bei rankdarbių parodos. Prie Dusios ežero kasmet vykdavo sporto varžybos. Rengtos išvykos į Leningradą, Maskvą. Būdavo gydomasi sanatorijose Druskininkuose bei poilsiaujama Palangoje.
Ūkis lenktyniavo su Baltarusijos TSR Indūros tarybiniu ūkiu. 1990 m. Morkavo tarybinį ūkį pertvarkyta į Morkavo kolūkį. 1991-11-01 d. kolūkis likviduotas. Susikūrė Avižienių, Paliūnų ir Žagarių bendrovės, daug ūkininkų atgavo savo žemes. Gaila, kad kolūkių ūkiniai pastatai nugriauti, kažkieno įsakymu plytos sumaltos ir parduotos kaip smėlis, – apgailestavo Antanas Šeštokas. Po 2008 m. sustabdyta kultūrinė veikla. Jaunimo kaime mažiau, mokyklos nebėra.
Avižieniai dabar žymiai sumažėję. Čia gyvena rašytoja Jadvyga Andrulionytė-Vailionienė. Ji gimė 1926 m. Onos ir Kazio Andrulionių šeimoje Demeniškiuose. Daug rašė į spaudą, išleido 13 knygelių, sukūrė daug pjesių, kurių ne vieną vaidino ir seiniškiai.
Linkime savo kaimynėliams sėkmės ir ištvermės.
G. Pakutkienė, punskas.pl