Erškėtuogių marmeladas. 1 kg erškėtuogių, 200-300 g cukraus… Trešnių uogienė. 1 kg trešnių, 700 g cukraus… Mėlynių uogienė. 1 kg mėlynių, 1 kg cukraus…
Prasidėjus vaisių ir daržovių konservavimo metui, žmogų užlieja cukraus kalnai. Skęstame, tiesiogine to žodžio prasme, balto saldumo kilogramuose. Kur tik nepasisuksime, ten cukrus. Nekalbant apie parduotuvėje gatavus gaminius, kurie ne tik saldūs, bet ir pripūsti konservantų, namuose irgi neapsieiname be cukraus. Sakysite, o kaip kitaip? O galima ir kitaip. Reikia tik norėt ir stengtis ieškoti sprendimo, kaip būtų galima kas dieną saldinti ne velniška balta pagunda, o kuo nors kitu. Jau dabar įsivaizduoju, kiek burnų kalba, kad be cukraus neskanu, paci tokį valgyk, kad kytra, oty, da niekam cukrus nepakenkė… Tiesa yra baisesnė, nei mums gali atrodyti. Cukrumi maitiname visas kūne tykančias, kaip mėgstame sakyti, padlas.
Pasidomėjau, kuo būtų galima pakeisti cukrų. Yra du variantai: vietoj cukraus vartoti truputį druskos arba išbraukti ir cukrų, ir druską. Ar įmanoma pagaminti uogienę be cukraus, kuri rūsyje išbūtų ne kelias savaites, o visus žiemos mėnesius? Pasirodo, galima. Galbūt gaminimo procesas būtų ilgesnis, reikalaujantis daugiau darbo ir pastangų, tačiau patys užduokime sau klausimą: kas svarbiau – prarastas laikas ar sveikata? Laiką visada galima pamarginti – bendram darbui pasikviesti, pavyzdžiui, mamą ar draugę ir linksmai šnekučiuojantis gerti skanią kavą. Tokiu atveju kiekvienas darbas gali tapti malonumu.
Kaip atrodo konservavimo procesas be cukraus? Jeigu ruošiame uogienę, reikia paruošti pačias gražiausias uogas, išmesti visus sutrintus, papuvusius vaisius ir kaitinti dvigubo dugno puode kelias valandas per kelias dienas (užtenka dvi). Stikliniai indai, į kuriuose supilsime gautą tyrę, turi būti idealiai išsterilizuoti (kalbama, kad taip pat puodas, kuriame verdama uogienė, šaukštai, kuriais maišome uogas, ir stiklainių dangteliai). Įdomu yra tai, kad negalima tuo pačiu šaukšteliu kelis kartus ragauti verdančios uogienės. Seilių enzimai pagreitina produkto gedimo procesą. O jeigu pasiryžtame įberti šiek tiek druskos (jos turi būti labai mažai, priešingu atveju sūrumas nugalės natūralų vaisiaus saldumą), virimo procesas bus žymiai trumpesnis. Kodėl druska? Druska leidžia natūraliam vaisiaus cukrui išsiskirti ir išlaikyti spalvą. Sakysite, kad druska irgi nėra sveika? Atsiminkite, kad įbertas žiupsnelis druskos dideliame uogų puode tikrai yra žymiai geresnis pasirinkimas nei mažuose stiklainiuose uždaryti keli kilogramai balto cukraus…
Jurgita Stankauskaitė