Pirmą kartą nuo įstojimo į ES trijų Baltijos valstybių politikai išdrįso aršiai pasipriešinti Europos Komisijos (EK) užmačioms sužlugdyti Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemės ūkį. Kitos naujosios ES narės taip pat palaiko reikalavimą nuo 2014 m. nustatyti sąžiningas tiesiogines išmokas žemdirbiams. Po spalį Briuselyje vykusių bendrų Lietuvos, Latvijos ir Estijos ūkininkų piketų dėl diskriminuojančio tiesioginių išmokų žemdirbiams paskirstymo 2014-2020 m. 26 Lietuvos, Latvijos ir Estijos europarlamentarai pasirašė pareiškimą, kuriuo nesutinka, kad net ir 2020 m. Baltijos valstybių ūkininkai už hektarą gautų 2-4 kartus mažiau nei kai kurių kitų ES valstybių ūkininkai. Pareiškimas, kuriame reikalaujama, kad tiesioginės išmokos nebūtų mažesnės nei 80 proc. ir neviršytų 120 proc. ES vidurkio, buvo išsiųstas EP pirmininkui Ježiui Buzekui (Jerzy Buzek), visų EP politinių grupių vadovams, EK pirmininkui Žozė Manueliui Barozui (Jose Manuel Barroso), už žemės ūkį ir finansinį programavimą atsakingiems eurokomisarams.
Oficialių atsakymų į pareiškimą kol kas nesulaukta. Tačiau praėjusią savaitę vykusiame ES žemės ūkio ministrų tarybos ir EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto susitikime Briuselyje Baltijos valstybių poziciją palaikė Lenkijos, Vengrijos, Portugalijos parlamentarai. „Buvo ketinama tiesiogines išmokas suvienodinti tik nuo 2028 m., dabar nusileista iki antro dešimtmečio, o mes siekiame, kad iki 2014 m. jos būtų suvienodintos – juk Lisabonos sutartyje numatyta, kad atskirų šalių diskriminacija yra negalima“, – sakė žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.
Pagal ELTĄ