Praėjusių metų birželį Kurtuvėnuose įvyko Pirmoji baltų krivūlė. Tai tradicinių dvasinių bendruomenių susirinkimas. Kita sušaukta Latvijoje, Trikatos miestelyje, Beverinos valsčiuje, birželio 8–9 dienomis. Trikatos valsčius – vienas seniausių, gražiausių ir geriausiai sutvarkytų šiaurės Vidžemėje. Jis turtingas senomis kultūros tradicijomis, gamtos ir architektūros paminklais. Apylinkės pasididžiavimas – 800 metų Atpilių ąžuolas, prie kurio senovėje buvo aukojama. Vaizdingi Abulo upės krantai su smiltainio atodanga, trys ežerai, per kuriuos teka upė Lisa. Jų ilgis 4 kilometrai.
Svetingi šeimininkai savo aplinką pristatė kaip sakmių, istorijos ir jaukios gamtos žemę, kur senovės dvasia juntama prie kiekvieno pakelės akmens. Šį kraštą išgarsino daug iškilių latvių: kultūrininkų, kariškių, menininkų.
Jutome šeimininkų dėmesį, šilumą, meilę tautosakai, dainoms, kurios, galima sakyt, yra dievinamos. Renginiuose visi dalyviai dainuoja.
Krivūlėje dalyvavo jau nykstančios lybių tautos atstovai, kurių kalbančių savo kalba teliko keliasdešimt, mūsų tautiečiai iš Lietuvos bei baltu save laikantis gudas iš Minsko.
Krivūlės motyvai, tai žemė ir tradicija. Baltų palikimo puoselėtojai ragino saugoti dvasinį paveldą, stiprinti vertybes, kurios yra šventos. Jos padėjo ištverti negandas ir išsaugoti tapatybę. Ten, kur esame gimę – mūsų jėga, šaknys ir stiprybė. Atsakingos tautos pareiga tą žemę išsaugoti. Ji palaiko gyvybę, kelia džiaugsmą ir įkvepia. Tradicija, tai atsakomybė šiandien, tai mūsų pasaulėžiūra, supratimas. Baltų palikimas – pasaulinės reikšmės vertybė.
„Mes buvome, esame ir būsime, jeigu liksime ištikimi sau ir savam vystymosi keliui pasaulyje. Būsime tauta!“
Jurgis Černelis, punskas.pl