Šiandien, rugsėjo 22 d., baltų genčių palikuonys Lietuvoje, Latvijoje, Jotvoje, Prūsoje ir visame pasaulyje yra kviečiami įsijungti į Baltų vienybės ugnies sąšauką ir uždegti ugnį ant kalnų, piliakalnių, su baltų istorija susijusiose vietose.
Baltų vienybės šventė Punsko ir Seinų krašte prasidės Jotvingių ir prūsų gyvenvietėje Ožkiniuose 17 val. (Lenkijos laiku). Renginio pradžioje šventės dalyviai susipažins su gyvenviete, bus iškilmingai pakeltos Prūsijos, Lietuvos ir Latvijos vėliavos, sugiedoti himnai bei uždegta ugnis. Šventės dalyviai ugnį nuneš ant Rudaminos, Pamario, Klevų, Zubranaičio, Uosinės, Šiurpilio bei Eglinės piliakalnių, taip pat ant Baltų vienybės kalno, 7 alkakalnių tarp Vilkaviškio, Marijampolės ir Vištyčio ir kt.
Baltų vienybės diena minima prisimenant 1236 m. įvykusį Saulės mūšį, kuriame žemaičiai ir žiemgaliai sumušė Kalavijuočių ordiną. Pirmą kartą Saulės mūšis buvo paminėtas Lietuvoje 1986 m., švenčiant mūšio 750-ąsias metines. Po to ši diena buvo švenčiama kasmet. 2000 m. Lietuvos ir Latvijos Seimai Saulės mūšio dieną paskelbė Baltų vienybės diena. 2008 m. latviai kreipėsi į viso pasaulio baltus rugsėjo 22 d. kartu švęsti Baltų vienybės dieną. Prieš penkerius metus rugsėjo 22 d. minint Baltų vienybės dieną ugnys užkurtos ant 57 kalnų Lietuvoje, 8 – Latvijoje, 1 – Lenkijoje ir 1 – Gudijoje. Šiais metais ugnies sąšaukų bus žymiai daugiau.
Baltų genčių pavadinimas yra palyginti jaunas. Pirmą kartą šį terminą pavartojo 1845 m. vokiečių mokslininkas Georgas Neselmanas. Jo sumanytas pavadinimas greitai nurungė seną, pirmą kartą I a. Tacito pavartotą, aisčių vardą.
Baltų (aisčių) kalbomis, kurios yra vienos archajiškiausių indoeuropiečių šeimoje, tebekalba tik lietuviai ir latviai.
Kviečiame pasižiūrėti, kaip 2010 m. šventėme Baltų vienybės dieną Klevuose.
punskas.pl