Rinkos tyrimo kompanijos „Prime consulting“ balandžio 4–17 d. apklausos duomenys akivaizdžiai nepalankūs valdantiesiems. Partijų reitinge pirmauja opozicija, o valdančiųjų politikų reitingai slenka žemyn. Prezidentės D. Grybauskaitės reitingas lieka 10 proc. žemesnis, negu buvo prieš FNTT skandalą.

Atrodytų, kad šįsyk apklausos rezultatai atskleidžia tendencijas po rezonansinių įvykių šalies politiniame gyvenime. Visų pirma vertėtų atkreipti dėmesį, kaip visuomenė vertina Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų atleidimo istorijos pagrindinius veikėjus. Naujienų agentūra ELTA tai pavadino nuomonės apklausos staigmena. Mat beveik dvigubai išaugo FNTT vadus atleidusio ir iš pareigų išprašyto vidaus reikalų ministro R. Palaičio reitingai. Ne vien jo, bet ir jį į šias pareigas skyrusios bei aktyviai palaikiusios Liberalų ir centro sąjungos (LiCS).

FNTT skandalas – kieno naudai?

Per FNTT skandalą politikos apžvalgininkai klausdavo, kokiai politinei jėgai bus naudinga ši istorija ir kam ji suteiks politinių dividendų. Naujausios apklausos rezultatai liudija, kad akivaizdžiai pralaimėjo Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai (TS–LKD) ir jos lyderis premjeras Andrius Kubilius. Nors, atrodytų, TS–LKD turėjo galimybių šioje istorijoje pasirodyti kaip partija, iki galo kovojanti už teisingumą, tačiau atėjus lemtingai sprendimo akimirkai jos lyderis ir premjeras Andrius Kubilius pasidavė Prezidentės Dalios Grybauskaitės spaudimui likti koalicijoje su LiCS. Nenuostabu, kad toks nenuoseklumas nesulaukė palaikymo tarp rinkėjų. Jis tik mobilizavo partijos priešininkus ir nuvylė „simpatikus“.

Užtat TS–LKD koalicijos partneriai LiCS, priešingai, parodė pavydėtiną nuoseklumą. Jos lyderiai ėmėsi agresyvios veikimo taktikos, rėmėsi Prezidentės autoritetu, sugebėjo sumaniai pasinaudoti net ir R. Palaičio atsistatydinimu. Jis buvo parodytas kaip manipuliacijų auka, o LiCS – kompromisams dėl bendro gėrio linkusi politinė jėga. Tad net silpnybes šios partijos strategai mikliai panaudojo savo interesams.

Panašiai FNTT istorijos peripetijos atsiliepė ir Dalios Grybauskaitės populiarumui. Prezidentė ir vėl buvo nuosek­li, nekeitė pozicijos, o gavusi teikimą iš vidaus reikalų ministro posto atleisti R. Palaitį, reikalą „nutransportavo“ į nepopuliarųjį Seimą. Pagaliau kai padėtis pasiekė aukščiausią įtampos tašką, Prezidentė susikvietė pas save TS–LKD ir LiCS vadus bei tapo šaltosios taikos koalicijoje iniciatore. Kartu visuomenės akyse ji pasirodė kaip galinga valdovė, kuri pačiupusi už pakarpos besiožiuojančius politikus susodina juos prie derybų stalo ir priverčia darbuotis drauge dėl iškilių tikslų. Apklausos rezultatai atskleidžia, kad šalies gyventojams yra patrauklus toks Prezidentės įvaizdis. Jie mielai ant jo „pakimba“ ir jam pritaria.

Kam atstovauja liberalcentristai?

Iki FNTT skandalo nuo LiCS dvelkė politinės lavonienos dvokas. Ši partija akivaizdžiai neturėjo nišos kalbant apie politinių jėgų išsidėstymą. Politiniame žemėlapyje atsiradusi kaip Artūro Zuoko platforma, ji kentėjo nuo tapatybės stygiaus. Juk liberalios vertybės jai buvo tiek pat artimos, kiek ir savo laiku R. Pakso liberaliems demokratams. Liberalcentristai buvo svarbūs paramstyti anksčiau socialdemokratų, o dabar konservatorių suręstas koalicijas.

Ši tapatybės krizė pasiekė apogėjų dėl neaiškių priežasčių iš partijos pasitraukus A. Zuokui. Sąjunga su „prisikėlėliais“ taip pat didelės naudos nežadėjo. Pagal tas pačias apklausas liberalcentristus nuolat lenkdavo Liberalų sąjūdis.

Tad FNTT istorija tapo tuo šiaudu, kurio griebėsi liberalcentristai. Žinoma, jie netapo pirmaujančia partija, tačiau prieš garsiąją istoriją mažai kas abejojo, kad liberalcentristų nebus kitos kadencijos Seime, o dabar galimybės ten prasibrauti ūgtelėjo. Juk Liberalų sąjūdžio ir LiCS simpatijų pasiskirstymas išsilygino – jei rinkimai vyktų dabar, tai pagal apklausos rezultatus abiem partijoms tektų apylygis balsų skaičius – atitinkamai 4,3 ir 4,2 proc. Turint galvoje didelę mažesnių šalies partijų fragmentaciją, ko gera, tenka konstatuoti, kad rudenį į Seimą pateks tik viena liberalia etikete pasipuošusi partija. Tai reikš milžinišką jų konkurenciją.

Kas galėjo lemti liberalcentristų reitingų šoktelėjimą? Per FNTT skandalą tapo visiškai aišku, kad būtent ši partija atstovauja interesams tų jėgų, kurios suinteresuotos suglaudinti nacionalinio saugumo struktūras ir viešą politiką. Juk buvusių Valstybės saugumo departamento (VSD) aukštų pareigūnų Dainiaus Dabašinsko ir Mindaugo Ladigos politinis veikimas yra susietas būtent su šia partija.

Negana to, buvęs VSD vadovas Mečys Laurinkus su Liberalų ir centro sąjunga ketina dalyvauti rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose. Tai tik galutinai patvirtino prielaidą, kad LiCS telkia jėgas, kurios pastarąjį dešimtmetį priešinosi slaptųjų tarnybų įtakos apribojimams. Būtent į elektorato, kuris mano, kad politikai perdėm kišasi į slaptųjų tarnybų veiklą, telkimą yra nukreipta liberalcentristų retorika. Lieka pridurti, kad pats savaime faktas, jog tiek ryškių VSD figūrų dalyvauja vienos iš partijų veikloje, verčia nuogąstauti. Analogišką situaciją Vakarų demokratijos šalyse galime aptikti nebent Izraelyje, kur ne vienas žymus politikas buvo „Mossado“ agentas ar veikėjas. Įprasčiau, kad buvę saugumo tarnybų pareigūnai nesitaiko į politiko duoną, dirba ekspertais, nes jie visada turės didelių spaudimo priemonių kolegoms, o tai keltų pavojų politinei sistemai.

Deja, pokyčiai reitingų lentelėse rodo, kad tam tikrai daliai rinkėjų tokia padėtis yra priimtina. Taip pat ir tai, kad FNTT istorijos peripetijos liko neaiškios piliečiams. Tiesa, sociologinės apklausos neapsieina be paklaidų ir lieka prognozėmis, tad ir tikra tiesa paaiškės tik per rinkimus rudenį.