„Kaip paaiškinti, kodėl yra taip, kad nors pas mus, Suvalkų krašte, vyksta tiek daug kultūrinių renginių, taip sparčiai nutautėjame?“ – retoriškai klausia Lenkijos lietuvių žurnalo „Aušra“ vyr. redaktorė Irena Gasperavičiūtė.
„Aušros“ redaktorės nuomone, koncertų ir renginių gausybė nestabdo Seinijos lietuvių asimiliacijos. Paskutinio gyventojų surašymo duomenimis, lietuviais užsirašė maždaug 5000 gyventojų (apie 16 proc. mažiau nei prieš 10 metų). Yra įvairių priežasčių, dėl kurių žmonės bijo arba nenori prisipažinti esą lietuviai. Viena iš jų vadinasi Berznykas.
„Tai, kas tenai vyksta – akivaizdus ir begėdiškas lietuvių tautos ir valstybės niekinimas. Aš nesuprantu, kaip galima taip įžūliai elgtis, nesuprantu, kodėl Lietuva nebando apginti žuvusių už jos laisvę sūnų garbės“, – sako Irena Gasperavičiūtė.
Prieš septynerius metus, kai buvo pradėta restauruoti Lietuvos savanorių kapus Berznyko kapinėse, per vieną naktį šalia jų „išdygo“ Panerių obeliskas. Akivaizdu, kad 1920 m. palaidoti Lietuvos savanoriai nieko bendro neturi su „Nemuno mūšio“ istorija, su Paneriais ar kitais Antrojo pasaulinio karo įvykiais.
„Lenkai ilgai delsė pašventinti Panerių paminklą. Gal laukė Lietuvos aiškios pozicijos? Nesulaukė. Kai kurie lenkai jautė tam tikrą nepatogumą, aiškindavo, esą kaltas parapijos klebonas, – tikina Irena Gasperavičiūtė. – Juk visiems (juolab iniciatoriams) aišku, kad tai antausis lietuviams, kad kenks abiejų tautų santykiams. Tačiau šiais metais į iškilmes atvyko ir oficialus valstybės atstovas iš Tautos atminties instituto (IPN).“
Apie Berznyko problemą su „Aušros“ vyr. redaktore Irena Gasperavičiūte kalbasi Sigitas Birgelis.
(sb), punskas.pl
Nėra už ką atsiprašinėtir,rašot teisingai.Tik man keistas valdžiažmogių gynimas,nes jie beveik viską daro taip,kad Lietuvai būtų kuo blogiau ir dar susikūrė sau už tokį ,,darbą“ neįtikėtinas pajamas.Bet čia,kaip teisingai pastebėjot,mūsų kaltė taip pat labai didelė;ko jiems neišsidirbinėti,jeigu pastoviai juos renkam.
ponas Viktorai Lt, būtent, nuolat niekinant, spjaudant ir tt. į savo valstybę ir legaliai išrinktą valdžią ir legitimuojate (ne Jūs asmeniškai, bet Lietuvos piliečiai) paleckiukus ir panašius jam.
Mano įsitikinimu, kiekvienas žmogus , norintis keisti gyvenimą į gera, turi pradėti nuo savęs. Kas trukdo eiliniam lietuviui , nelaukiant ‘blogos’ valdžios paskatinimo, važiuojant apsipirkti į suvalkų „biedronkas’, užsukti į Berznyką ir uždegti bent jau kartą per metus žvakutę ant Lietuvos savanorių kapų? Arba su vaikais nueiti bent per Vėlines į Rasų kapus, ir parodyti vaikams , kad čia palaidotas Basanavičiaus, Lietuvos savanorai, kad svarbu apie tai neužmiršti? Kodėl šimtai jaunų lenkų (Lietuvos) sugeba tvarkyti savų kapus- Antakalnio ar Rasų kapinėse, o lietuviai ne? Ant ‘Pilsudskio’memorialo dega tūkstančiai žvakelių, o ant Basanavičiaus kapo- kelios dešimtys. Aišku, žvakelės tai ne viskas, tik simbolis, bet simbolis irgi svarbu.
Gal paraginkite, ponas Viktorai,savo draugus, gimines, pažįstamus, kad ragintų savo renkamus atstovus Seime labiau domėtis ne tik mūsų kraštu, bet ir Rytų Lietuva? Jeigu rinkėjai spaus savo atstovus, tie irgi kitaip legsis.
Vien tik rašant piktus komentarus apie ‘valdžiažmogius’ nepakeisime Lietuvos
Atsiprašau, jeigu asmeniškai Jus įžeidžiau,to nenorėjau.
Kraštietis:1.,,Ne visi ten tokie ‘valdžiažmogiai’ niekam tikę“-
tiesa,yra ir padorių.Bet jie neužima jokių įtakingų postų ir jų tiek nedaug,kad naudingos Lietuvai veiklos nesimato.Nesimato ir tų dorųjų pastangų kažką pakeisti,sutrukdyti niekšams.Sėdi ramiai,patys niekšybių nedaro,bet to maža.
2.,,Kokius valdžiažmogius jūs dabar išsirinkote į seimą?Vagis,svieto perėjūnus,neraštingus prasčiokus-
šventa tiesa,aš pašiurpęs,20 metų renkam mėšlą ir paskui dejuojam,kad viskas tik blogin.
3.,,Jums kiekviena valdžia negera“-
iki šiol taip,negera.Ir neturim ką kaltinti,nes patys tą mėšlą išsirinkom.Labai tikiuosi,kad po 4 metų baigsim laipiojimą ant to paties grėblio.
4.,,Tik prie ruso buvo gerai,ane?“-
labai gerbiu Jūsų teisę turėti savo nuomonę ir pažiūras,kokios nepriimtinos jos man beatrodytų.Siūlau kreiptis į Paleckiuką,sulauksit karšto pritarimo ir priėmimo į partiją.
Viktorui Lt- neįžeidinėki savo valstybės- Lietuvos valdžios. Ne visi ten tokie ‘valdžiažmogiai’ niekam tikę. Beje, o kokius valdžiažmogius Jūs dabar išsirinkote į seimą? Vagis,svieto perėjūnus, neraštingus prasčiokus. Taigi ne marsiečiai, bet Jūs, Viktorai , Lietuvos piliečiai, juos išsirinkote.
Visa blogybė ir yra tai, kad negerbiate savo laisvės, savo valstybės, kad jums kiekviena valdžia negera. Tik prie ruso buvo gerai, ane?
-.-.-sako,ar mes turim skirtis nuo lenkų tuo,kad nuolankiai tylėsim ausis suglaudę,kai jie mus dergia?Aš norėčiau skirtis tuo,kad nepuolame agresyviai šmeiždami ir meluodami,bet tik atsakome į keliamus kaltinimus,pasiremdami tik tiesa.
O toks malonus darbas kaip lietuviukų gamyba,tai prie esamų sąlygų po kurio laiko papildys lenkų tautą.Tik tiek.Čia kaip su triukšmu dėl per didelių išlaidų būsto apšildymui.Pirmoje eilėje ne kurą reikia piginti(jis irgi pinigus kainuoja),bet taupyti šilumą.Tai efektyviausia ir greičiausia.Ir amžina,ko negali garantuoti dėl kuro kainų.
galima juokauti ir apie lietuviukų gamybą, bet visai nejuokinga. Visų pirma, mes laukėme iš Nepriklausomos Lietuvos valdininkų savo tautos interesų gynimo. Santykiai su Lenkija bus geri tada, kai bus jie statomi ant tvirtų pagrindų. Negali būti aukojama lietuvių tautos interesas vardan gerių santykių, toks kelias buvo pasirinktas valdant Adamkui, tokį kelia propaguoja dabartinės URM pareigūnai, bet tai niekur neveda. Atgavus nepriklausomybę reikėjo aiškiai pasakyti apie Lietuvos lenkų nelenkiška tapatybę, nes jinai tokia yra, ar tai kam patinka ar ne , ar lenkai pyksta ar ne , bet reikia pasakyti aiškiai Lietuvoje nera lenkiškų etninių žemių ir tai Lenkai supras, turi būti aiški pozicja. Dėja , kai jos nera tai visada mus žemins.
Viktorai, jei darysime taip, kaip jie, tai kuo mes nuo jų skirsimės? Susipriešinimo skaitinimas – tikrai ne išeitis. Tikrai geresnis (ir malonesnis) kelias būtų naujų lietuviukų „gamyba“ ir jau kiek sudėtingesnis tolimesnis jų patriotinis ugdymas. Jei vaikų šeimose būtų bent po 4, kaip pokaryje, tai, žiūrėk, po kelių dešimtmečių lietuvių būtų jau nebe 5, o 10 tūkst., gal net ir tame pačiame Berznyke lietuviai apsigyventų.
Kaip paaiškinti?Labai paprastai,Lietuvos valdžiažmogiams nusispjauti ir į Lenkijos lietuvius,ir į pastovų lenkišką šmeižtą bei patyčias.Jų pačių ramybė jiems svarbiausia.Na ,dar žinoma labai svarbus ,,strateginis partneris“,nors jis jau senai tapo piktu priešu.
Ką daryti?Nelaukti,tikintis,kad viskas išsispręs savaime,o daryti simetriškai tą patį,ką daro lenkai.Aišku,tik jokiu būdu ne šmeižti ir ne meluoti.Yra daugybė faktų,liudijančių Lietuvos naudai ir juos reikia išnaudoti.
Atsakomieji Lietuvos veiksmai būtų:
1.Paminklų statymas prie lenkiškų paminklų Lietuvoje,pvz. prie Pilsudskio motinos kapo,prie paminklų armijai krajovai,prie paminklo Paneriuose ir t.t.Reikėtų pastatyti paminklą lenko išžudytiems Draučių kaimo lietuviams;nužudytiems LT pareigūnams,už kurių nužudymą lenkai dėkojo sovietams ir prašė dar žudyti;daugybei tarpukaryje lenkų nužudytų ir suluošintų taikių valstiečių(tame tarpe ir Suvalkijoje),kunigų,mokytojų,masiškai prievartautų moterų;sulaužytai Suvalkų sutarčiai ir t.t,ir t.t.
2.Paduoti Lenkiją į ES teismą už pastovų Lietuvos šmeižimą valstybiniu lygiu ir valstybinį palaikymą Lenkijos šovinistams,masiškai šmeižiantiems Lietuvą.
3.Berznyko kleboną ir tos vyskupijos vyskupą patraukti atsakomybėn Vatikane už sąmoningą melą,Lietuvos ir lietuvių šmeižimą.
Bet galim tik pasvajoti,LT valdžiažmogiams į Lietuvos interesus,garbę ir orumą nusispjaut.
Berznykas, aišku, yra problema, apie kurią būtina kuo daugiau ir plačia kalbėti, tik niekinama čia gal ne tiek lietuvių tautybė (ir tarp savanorių ne visi lietuviai juk buvo), kiek Lietuvos valstybė.
Visgi, sunku suvokti (bent pagrindinėje Lietuvos dalyje), kad lenkų jaučiama baimė prieš žuvusius lietuvius (dėl ko kuriami ir „įpaminklinami“ vis nauji savo tiesos „sutvirtinimai“, ir jų vis negana, nes patys jaučia, kad tai – tik saviapgaulė) ar skirtinga 90 metų senumo įvykių interpretacija lemia tai, kad žmonės neva tai bijo surašyme save įvardinti lietuviais.
Lenkai, žinoma, dažnai su labai dideliu nepasitikėjimu žiūri į statistiką, automatiškai tą požiūrį perkelia ir kitų šalių statistikai, bet ir tai po dvidešimties metų pagaliau suprato, kad Lietuvos Respublikoje lenkų ir „lenkų“ skaičius iš tiesų sumažėjo, o gal niekada ir nebuvo toks, kaip deklaruota tarybiniais metais. Ir vis tiek, bent interneto komentaruose dalis ėmė postringauti, neva lenkai išsigando neigiamos visuomenės reakcijos ir ėmė slėpti savo tautybę (lyg tai jos aplinkiniai neatpažintų iš akcento ar vardo arba pavardės arba lyg tai aplinkiniams labai rūpėtų ta jų tautybė, juolab, kad dauguma jų juk gyvena ne tarp lietuvių, o tarp kitų lygiai tokių pačių „lenkų“). Manyčiau, tai saviapgaulė, o iliuzijos anksčiau ar vėliau suyra, neišvengiamai palikdamos širdyje apmaudą ir nusivylimą, ir kuo daugiau ir ilgiau jos puoselėjamos – tuo didesnį.
Todėl lietuviams Suvalkų krašte tikrai nereiktų eiti šiuo keliu – na kiek gi gali būti tų „kiškučių“, bijančių viešumoje pasirodyti ne lenku ar, sergėk Dieve, kad „panas“ ar „pani“ nenugirstų, prabilti lietuviškai? Dešimt, penkiolika procentų? Manyčiau, ne daugiau 6 proc. (tai paremta gryna matematika, o ne Jūsų krašto pažinimu, nes toks paprastai būna statistinis nuokrypis). Jei ambasados duomenimis RP gyvena 15 tūkst. lietuvių, t.y. 3 kartus daugiau nei dabartinio ar ankstesnių surašymų metu – tai kur jie, ar gal kažką praleidau, ir Seinuose žmonės tarpusavy lenkiškai prabyla tik apsimesdami lenkais, pamatę nepažįstamą prašalaitį? Ar gal čia ir po-prostu ar baltarusiškai kalbantys priskaičiuoti – prieš 90 metų aplink Dambravą ir Lipską tokių, kurie save įvardijo lietuviaisi, nors jau nebekalbėjo, juk buvo.
Geriau būtų priimti, kad surašymo skaičiai yra tikslūs, kad ir kaip skaudu tai būtų, ir galvoti, ką daryti toliau, kaip tautinę savimonę ir pasididžiavimą stiprinti, kad net ir lenkakalbiai ar atsimetėliai prie jos grįžtų ir imtų didžiuotis savo kilme (nors man keista, kad to dar nepadarė – gal jaučiasi jos neverti ir nori būti tiesiog standartiniais lenkais?). Ir čia ne lenkams spręsti, ar yra kuo didžiuotis, ar ne, ir niekam kitam, o tik patiems žmonėms. Lygiai taip pat ir ne klebonui šokdinti abi šalis ir jų žmones. Jo parapijonys, spėju, ne lietuviai, ir tokiems jo veiksmams pritaria, kitaip būtų patyręs (turėjęs patirti) tokį bendruomenės spaudimą, kad lėkęs būtų iš savo parapijos, kaip kamštis iš butelio. Ką padarysi, penki tūkstančiai, tai penki – norint tą pakeisti, reikia gausinti vaikų skaičių šeimose ir ne leisti atkristi į lenkybę mišrių šeimų vaikams ir vaikaičiams, o skatinti jų dvigubą tapatybę (jei neišeina patraukti vien į lietuvių).
Noriu paklausti gerb. LR ambasadorę Varšuvoje p. Zakaravičienę, gerb.LR konsulą Seinuose p. Milašių- ką padarėte, kad nebūtų niekinama Berznyke Lietuvos savanorių atmintis ir garbė? Ar apie tai, kas jau kelinti metai vyksta Berznyko kapinėse, informavote savo viršininkus Vilniuje?
Tikiu, kad komentarus gerbiami diplomatai skaito, o kitos galimybės su pabendrauti ir išsakyti savo nuomonę eilinis lietuvis punskietis ar seiniškis kaip ir neturi (nebent yra medžiotojas ar žinomos pirties prie Seivų ežero mėgėjas…