Praėjusių metų gruodžio 2 d. Lietuvos rašytojų sąjungos Rašytojų klube vyko renginys, skirtas Tarmių metams. Jame dalyvavo ir tarmiškus kūrinius skaitė rašytojai Vladas Braziūnas, Birutė Jonuškaitė, Regina Katinaitė-Lumpickienė, Justinas Kubilius, Danielius Mušinskas, Aldona Ruseckaitė, aktorė Edita Zizaitė. Dainininkas Danielius Sadauskas atliko įvairių Lietuvos regionų dainų. Renginį vedė etnologė Gražina Kadžytė.
Seivų kaime gimusi mūsų kraštietė Birutė Jonuškaitė pasisakė apie pirmuosius savo susitikimus su Lietuva.
„Anaisiais laikais, – kalbėjo ji, – į Lietuvą mūsų neleisdavo. Mokytojai ar tėvai nuveždavo mus ant Eglinės piliakalnio ir sakydavo, kad ten – Lietuva. Lietuva mums buvo mistiška šalis, apie kurią visi kalbėdavo, bet niekaip jos negalima buvo pamatyti. Per radiją ir televiziją išgirsdavom, kaip ten žmonės gražiai kalba ir dainuoja.
Aš važiavau į Lietuvą su drebuliu, nes mūsų kalba, deja, buvo pilna polonizmų. Visiškai kitaip kalbėjome, kitaip tarėme tuos pačius žodžius. Važiavau drebėdama, kaip aš ten pasirodysiu, jei kalbu taip negražiai, kaip man tada atrodė, kalbu ta mūsų dzūkų tarme.
Štai, išlipu su lagaminais Čiurlionio stotelėje, o ten stulpą įsitvėręs girtuoklis varo kažkokį monologą. Prieinu ir klausausi. Viešpatie, – pagalvojau, – jei čia net pijokai šitaip gražiai kalba, tai kaip aš prasižiosiu…“
Renginyje, kuris vyko Lietuvos rašytojų sąjungos klube, Birutė Jonuškaitė paskaitė savo apsakymo „Integracija“ ištrauką.
sb, punskas.pl