Brangus dienorašti,
Turiu Tau kai ką pasakyti. Kasmet imu ir užmirštu, kad visame pasaulyje švenčiama yra Tėvo diena. Gėda, gėda, gėda. Bet žinok, kad nuo seniai man tenka susidurti su panašiomis žmonių išpažintimis. Man kiek palengvėja, kai suprantu, kad ne tik mano kalendoriuje kažkur pasiklysta Tėvo diena. Niekaip neįsidėmiu, kad mes, lietuviai, Tėvo dieną minime birželio pirmąjį sekmadienį. Mamytės pasveikinti neužmirštame, nes kelias savaites prieš Motinos dieną žiniasklaidoje pasirodo įvairiausių dovanų ir staigmenų paruošimo receptų, linkėjimų idėjų, mamyčių išpažinčių ir pan. Apie Tėvo dieną rašoma mažai. Nors mums, vaikams, brangiausias pasaulyje žmogus yra mama, apie tėtį irgi reikėtų pagalvoti. Žinau, kad jam taip pat, kaip ir mamai, smagu sulaukti sveikinimo žodžių, pasijausti tą dieną ypatingam.
Dienorašti, Tu man nepadėsi rasti atsakymo į klausimą, kodėl apie tėvą nešnekam taip garsiai, kaip apie mamą. Tu man padėsi kitais metais neužmiršti. Užpildžiusi Tavo baltus lapus savo apmąstymais, atsiminsiu, kad Tu saugai mano išpažintį, prie kurios kartkartėmis tikrai sugrįšiu.
Jeigu kada nors Tau prireiks, žinok, kad mūsų kultūra mena matriarchato santvarkos laikus, kai moteris buvo namų židinio prižiūrėtoja, vaikų gimdytoja, augintoja. Moteris pasauliui nešė šilumą ir gyvybę. Ji bendruomenėje užimdavo pačią svarbiausią ir garbingiausią vietą. Keičiantis laikams, keitėsi kultūra, santvarka. Matriarchatą pakeitė patriarchatas. Tėvo paveikslas iškilo aukščiau visų šeimos narių. Jis tapo šeimos galva, jos saugotoju, maitintoju, žmogumi, nuo kurio priklauso šeimos likimas. Lietuvių literatūroje yra begalė tėvo vaizdinių. Dažniausiai yra toks: tvirtas, griežtas, nieko nebijantis, užstojantis savo šeimą. Taip pat keliuose aptiktuose šaltiniuose rašoma, kad tėvas turi būti pavyzdžiu vaikams, kadangi patys vaikai žiūri į jį kaip į gyvenimo autoritetą. Tačiau tėvo meilėje yra ir neigiamų, ir teigiamų savybių. Tėvišką meilę reikia užsitarnauti. Bet užsitarnavus galima ją ir prarasti nepaklusnumu jam.
Matai, tarsi (taip taip – TARSI!) mūsų kultūroje tėvo įvaizdis niekuo nėra pakitęs, tačiau mes patys jį keičiame, sušvelniname, padarome meilesnį, jautresnį. Šiais laikais kartais šeimoje tėvo ir motinos elgesio ir charakterio ribos prasitrina. Viskas priklauso nuo mūsų pačių požiūrio į žmogų ir jo vaidmenį namuose. Galbūt todėl mes neseniai pradėjome švęsti Tėvo dieną, todėl imu ir netyčia apie ją užmirštu.
Dienorašti, suprantu, kad viskas priklauso nuo pačios šeimos, vertybių, auklėjimo, mūsų pačių pasirinkimų. Jeigu myli ir gerbi tėtį, tau jis yra svarbus, tuomet duok tėčiui bučkį į veidą! Dienorašti, supranti, kad aš toks pats žemės žmogus, kaip ir visi. Klystu, užmirštu, neįvertinu. Bet stengiuosi taisytis. Taigi, Tu esi liudininkas, kad birželio 23 dieną tėčiui nusiunčiau saldainių dėžutę. Šią dieną Lenkijoje švenčiama Tėvo diena. Na ir kas! Kaip sakoma, geriau vėliau nei niekada!
Ai, bet ko čia tau pripiešiau, bet supranti, ką norėjau tau pasakyti.
Gerai, kad mes vienas kitą suprantam.
P.S. Nepavyduliauk. Aną dieną ir tu paragavai pieniško šokolado. Jau tokios dėmės, kokią turi ant lapo, užteks tau ilgam. 🙂
Jurgita Stankauskaitė, punskas.pl