Šio mėnesio pabaigoje internete bus galima pamatyti patikslintus visos Lietuvos apleistos žemės ūkio paskirties žemės plotus. Apleistų žemių inventorizaciją atlieka VĮ „Valstybės žemės fondas“. Jo specialistai važinėja po šalies rajonus, tikslindami apleistos žemės plotų ribas ir vertindami jų būklę vietoje.
Apleista ketvirtis milijono hektarų
Palyginti su kai kuriomis kitomis Europos šalimis, Lietuva gali didžiuotis pagal bendrą plotą turinti proporcingai daug žemės, tinkamos žemdirbystei. Deja, didelės dalies šio savo turto dėl įvairių priežasčių nesugebame panaudoti pagal paskirtį. Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pateiktais duomenimis, pernai Lietuvoje apleista žemė užėmė 241,4 tūkst. ha, o tai yra 7 proc. bendro žemės ūkio naudmenų ploto.
Didžiausia dalis apleistos žemės ūkio paskirties žemės yra Visagino savivaldybėje – ten ji siekia net 25,4 proc., Trakų rajone – 21,1 proc., Zarasų r. – 20,2 proc. Daugiau kaip po 10 proc. apleistos žemės turi Anykščių, Ignalinos, Lazdijų, Molėtų, Rokiškio, Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Utenos, Varėnos, Vilniaus rajonai, Birštono, Druskininkų, Elektrėnų bei Kazlų Rūdos savivaldybės.
Skaičiuojant pagal plotą, daugiausiai apleistos žemės ūkio paskirties žemės pernai buvo Vilniaus rajone – net 14,6 tūkst. ha. Antroje vietoje – Rokiškio rajonas, kuris turėjo 12,3 tūkst. ha apleistos žemės, po jo eina Anykščių r., – 10,7 tūkst. ha ir Molėtų r. – 10,2 tūkst. ha.
Mažiausiai apleistų plotų tradiciškai yra derlingų žemių rajonuose. Pavyzdžiui, Joniškio r. apleistos žemės užima tik 719 ha ir tesudaro 0,9 proc. žemės ūkio naudmenų šiame rajone ploto. Palyginti nedaug (iki 4 proc.) apleistų žemių taip pat yra Akmenės, Jurbarko, Kėdainių, Marijampolės, Pakruojo, Panevėžio, Pasvalio, Radviliškio, Skuodo, Šakių, Šilutės rajonuose.
Kokie bus šiemet patikslinti apleistų žemių plotai, sužinosime šio mėnesio pabaigoje. Aišku, kad jie nebus labai stipriai sumažėję. Tačiau šiokių tokių korekcijų, matant dirvonuose iškirstą savaiminę keliolikos metų augmeniją, galima tikėtis. Imtis tvarkyti apleistą žemę savininkus privertė grėsmė sulaukti didesnio žemės mokesčio negu už tą žemę, kuri prižiūrima, kurioje iš tiesų ūkininkaujama.
ŽŪM Žemės ir išteklių politikos departamento Nekilnojamojo turto kadastro, geodezijos ir kartografijos skyriaus vyriausioji specialistė Palmira Petniūnienė sako, kad žemės ūkio ministro įsakymu kovo 21 d. buvo patvirtintas apleistų žemės ūkio naudmenų plotų nustatymo tvarkos aprašas. Pagal šį aprašą nustatyti ir apdoroti duomenys apie apleistas žemes bus naudojami žemės mokesčiui apskaičiuoti. Apleistų žemių plotus nustato VĮ „Valstybės žemės fondas“ nuotoliniais kartografavimo metodais, naudodamasis spektriniais žemės paviršiaus vaizdais iš dirbtinio Žemės palydovo. Apleistų žemės ūkio naudmenų plotų erdviniai duomenys kaupiami tam skirtame rinkinyje. Jis kasmet atnaujinamas, tam panaudojant naujausius skaitmeninius ortofotografinius žemėlapius, georeferencinio pagrindo kadastro duomenis ir kitą Nacionalinės žemės tarnybos nustatytą informaciją.
„Valstybės žemės fondo“ specialistai kai kuriuos neaiškius žemės plotus tikslino nuvykdami į vietą. Pasak jų, jeigu pagal turimą informaciją yra įtarimas, kad plotas apleistas, nuvykus į vietą tai beveik visuomet pasitvirtina. Rajonuose, kur labiausiai išvystyta žemdirbystė, dažniausiai randama apleistos buvusių fermų, gamybinių centrų teritorijos, turinčios žemės ūkio paskirties žemės. O nederlingų žemių rajonuose apleisti ištisi laukai. Daugiausiai savaiminiais medeliais būna apaugę šalia esančių miškų pakraščiai ir tokie „miškeliai“ kasmet plečiasi vis toliau. Tendencija viena – kuo nederlingesnė žemė, tuo daugiau jos apleista. Ypač tai akivaizdu Rytų Lietuvoje. Kraštovaizdis ten įspūdingas, bet žemdirbystei mažiau tinkamas. Galbūt ateityje verta svarstyti klausimą, kad kai kurių menko derlingumo žemių paskirtis būtų pakeisti iš naudmenų į rekreacinę ar pan.
Nemažai apleistų žemių yra prie didžiųjų šalies miestų. Dažnai prie tokių sklypų galima rasti skelbimų su užrašais „Parduodu“. Akivaizdu, kad žemė prie miestų buvo įsigyta su tikslu vėliau ją brangiai parduoti ir tokiu būdu uždirbti.
Atnaujinti apleistų žemės ūkio naudmenų plotų duomenys iki gegužės 20 d. turi būti paskelbti Žemės informacinės sistemos interneto svetainėje (www.zis.lt) bei Lietuvos erdvinės informacijos portale (www.geoportal.lt). Ši informacija, beje, yra prieinama visiems norintiesiems.
Jeigu žemės savininkas ras netikslumų dėl apleistos jo žemės plotų, bus galima pranešti „Valstybės žemės fondui“. Apleistos žemės plotus, pagal kuriuos bus apskaičiuojami šių metų žemės mokesčiai, bus galima patikslinti iki liepos 1 d. O vėliau gauti pranešimai galės būti naudojami tik kitų metų duomenims patikslinti.
Pagrindinis apleistos žemės rodiklis yra joje augantys sumedėję augalai (išskyrus želdinius). Jeigu daug metų nedirbamame plote yra nenupjauta pieva, jis dar nelaikomas apleistu, fiksuojama, kad tiesiog nenupjauta žolė. Tie, kurie savo plotuose medelius iškirto ir pašalino šį pavasarį, gali ir išvengti didesnių mokesčių už apleistą žemę. Tačiau jeigu medeliai buvo iškirsti jau po plotų patikslinimo, jie gali pakliūti į apleistų vietų duomenis. Tokias situacijas, matyt, ir reikės patikslinti. Ūkininkai apleistus plotus, jei tokių turima, taip pat galės patikslinti deklaruodami pasėlius.
Pasak P. Petniūnienės, pernai apleistos žemės plotai jau buvo pateikiami, tačiau padidintas žemės mokestis už juos dar nebuvo skaičiuojamas. Šiemet už apleistas žemes savininkai tikrai sulauks didesnių mokesčių. Kaip žinome, konkretų žemės mokesčio už apleistus plotus tarifą nustato kiekviena savivaldybė. Šis mokestis, palyginti su prižiūrima žeme, gali būti didesnis ir siekti iki 4 proc. žemės mokestinės vertės.