Šilainėje vyko Oninės

2019 metų liepos 27 dieną Šilainėje vyko tradicinė Oninių šventė. Po jos prasideda rugiapjūtė. Renginio šeimininkus ir dalyvius kalbina Monika Valinčiūtė. Onos vardas yra hebrajų ir lotynų kilmės. Išvertus į lietuvių kalbą jis reiškia malonę arba gailestingumą. Ona minima Naujajame Testamente. Šį vardą turėjo pranašė, kuri šventykloje pasakė, jog vaikelis Jėzus yra Mesijas. Lietuvių liaudies ikonografijoje šv. Ona vaizduojama …

Jurgita Stankauskaitė. TUS, KŲ KARVES AN KOJŲ „PAKĖLĖ“

Kas per čudni metai. Misnau, ko ca man šįmet trūksta. Nugi, visai liepos nekvepėjo. Tep cikrai, gal ir kvepėj, alia biržalin ir tai baisiai trumpai. Dzieduliai pasakytų, kad da tokių metų nebuvo, pasaulio pabeiga! Jeigu pas kažkų tos liepos jautėsi – baltai pavydzu. Man teks pasimėgauc trijų metų sanumo liepžiedzais ir ieškoc inkvėpimo. Vuostau, vuostau… …

Jurgita Stankauskaitė. Vesailių čėsas

Buvo šaštadienis. Tuoj bus kitas. Kita pora, kici svecai, kitas balius. Vasara pas mus persipina su gražausiom krašto šventėm ir, galima sakyc, kassavaitinėm vesailiom. Balius paskui balių. Ir ne bet koki baliai, kap mūs dzieduliai pasakytų, o toki su šimtu svecų, išsidabinusiom jaunikėm, kap nigdi išblizgytom vyrų lakerkom, balionais, kukardukėm ir visokiom stangutėm išdabytom mašinom. …

Jurgita Stankauskaitė. Viskas ratu

Kų cik beigiau rašyc ylgų tekstų. Jau vakaras. Vėlus. Dešimta valanda an nosies, o ca raikia da vienų straipsnį parašyc (dažniausia jų tep nevadzinu, ba… panašūs in kažkokias rašliavas… alia ciek to). Acipalaiduodama, ruošdamasi užpyldzyc kitų tuščų lapų, pasimu po kairai stovincų knygų. Stora, sunki, kvepia spaustuvi. Gavau. Šandė. Baisiai apsidzaugiau. Kap nigdi – pylna …

Apie Sekmines, gyvulių ganymą ir kitus darbus

Š. m. birželio 9 dieną Katalikų bažnyčia šventė Sekmines. Sekminės – tai Šventosios Dvasios nužengimo į žemę šventė.  Apie Punsko krašto tradicijas, religines bei šeimos šventes pasakoja Genutė Degutytė-Vaičiulienė, gimusi 1932 m. Vaičiuliškių kaime. sb, punskas.pl

„Mūs čėsais, tai buvo…“

Anųdzien, kap už lango kliokė…uoj, kriokė kaimynas an gyvulių…susmaišė žodzai…macyc norėtau, kad biskį pakapsėt lietaus. Visiem baisiai jo raikia… Alia, kas buvo anųdzien? Maišau puodų. Nor tep cikrai maišau PUODI, ba gi realiai puodo nemaišom, o maišom puodo turinį. Alia rašau tep, kap šneku. Suprantama. Maišau ir maišau tų puodų, ir pradedu kikenc. Pamisnu sau, …

Mamos dziena mūsiškai

Mes, Lenkijos lietuviai, net ir mamos dzienų kitap švencam nei Lietuvoj ar Lenkijoj. Tas kitap, raiškia dzvigubai, vienų arba kitų dzienų. Tai raiškia kap? Lenkijoj motinos dziena minima gegužės dzvidešimc šaštų, o Lietuvoj – pyrmų gegužės sekmadienį. Tai tas, kas nori ir kam pacinka, tas švenca tep, kap valstybėj, o kas jauca dzidesnį arcimumų Lietuvai, …

Raktažolė – raktas į vaikystės prisiminimus

Kaip nustebau laukuose pamačiusi šitą gėlę… Raktažolė – viena gražiausių mano vaikystės pavasarinių gėlių! Atsimenu, augdami kaime lakstydavom po pievas, miškus, landžiodavom pabaliais, apeidavom beveik visą Alno ežerą, išbraidžiodavom Alnos pakrantes iki kaimyninio kaimo ribų… Buvo be galo įdomu, bet ir pavojinga – vandens gelmės ir pelkių klampynės, miškų tankmės pražūtingos. Tos vietos kvepėjo įvairiausiom …